Išeivijoje skirtingose karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje gyvenusių jaunuolių keliai susikirto Eichšteto gimnazijoje.
Ten V.Adamkus išvydo laiptais besileidžiančią būsimą žmoną su drauge ir negalėjo nuo jos atitraukti akių.
„Geltonplaukė, mėlynakė, graži mergaitė man krito į akį, kaip kad lietuviai sako. Prasidėjus mokslo metams buvome vienoje klasėje, kartu baigėme gimnaziją.
Išsiskyrėme penkeriems metams. Aš išvykau į Miuncheno universitetą, ji – į Erlangeno universitetą, po to į JAV. Nuvykęs ten sužinojau, kur ji gyvena, ir taip susiklostė, kad 1951-ųjų rugsėjo 1 dieną mes susituokėme“, – pasakojo Jo Ekscelencija.
Prieš daugiau nei 70 metų vykusias vestuves prezidentas prisimena su šypsena.
„Jos vyko Rokforde, Ilinojaus valstijos šiaurėje esančiame miestelyje, nedideliame šeimos rate. Ne taip, kaip dabar priimta vestuves kelti su šimtais svečių.
Almos šeima paruošė priėmimą, o susituokėme amerikiečių lietuvių parapijos bažnyčioje ir kukliai atšventėme. Nuo tada ir nebesiskyrėme“, – pasakojo V.Adamkus.
Pasak Jo Ekscelencijos, darnios santuokos receptas paremtas pagarba ir meile vieno kitam.
„Mano vienintelis atsakymas – pagarba ir meilė vieno kitam. Tai ir išlaiko drauge ne tik 70 metų, bet galėtų išlaikyti ir visą 100.
Išlaikėme tradicijas dėl to, kad vienas kitą mylėjome, gerbėme vienas kitą ir vienas kito nuomonę. Taip yra iki šiol“, – džiaugėsi V.Adamkus.
