„Kaip šitai gavosi? Pažiūrėjau pačią laidą. Tai ne „feikas'. 31 minutėje yra iš ties toks klausimas“, – savo socialinėje paskyroje klausė S.Stavickis-Stano.
Laidoje buvo diskutuojama apie priemones nepasiskiepijusių skaičiaus mažinimui.
Į kilusią diskusiją greitai sureagavo ir LRT, savo tinklalapyje pateikusi tokį paaiškinimą:
Socialiniuose tinkluose aktyviai diskutuojama dėl vakar LRT TELEVIZIJOS laidos „Lietuva kalba“ aštriai suformuluoto klausimo apie priemones mažinti nepasiskiepijusių skaičių. Klausimas „Ar reikėtų neskiepytų suaugusių gyvenimą paversti „pragaru“ uždraudžiant viską – įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?“ buvo skirtas šios laidos tikslinei grupei – moksleivių tėvams iš visos Lietuvos. Laidoje klausimai užduodami siekiant fiksuoti visuomenės ar jos grupių nuotaikas.
„Suprantame, kad dabartiniame jautriame kontekste aštriai suformuluoti klausimai labiau nei paprastai iššaukia audringas visuomenės reakcijas ir, kai nėra būtina, galima vengti klausimų, įaudrinančių visuomenę, tačiau norime atkreipti visų dėmesį, kad aštrūs klausimai žurnalistikoje yra būtini“, – sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
„Lietuva kalba“ laidos redaktoriai pasirinko pasinaudoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymu, kuris Prancūzijoje susilaukė tokios ir net aršesnės reakcijos, kai kalbėdamas apie skiepų priešininkus jis pavartojo žodį „emmerder“. Veiksmažodis, kilęs iš žodžio „merde“ (mėšlas), prancūzų kalboje yra laikomas vulgariu žargonizmu.
Laidos metu paaiškėjo, kad kas antras tikslinėje grupėje dalyvavęs mokinio tėvas ar mama pritarė Prancūzijos politinio lyderio idėjoms neskiepytiems asmenims uždrausti visą viešą gyvenimą, net ir apsilankymus maisto prekių parduotuvėse.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad ir aštrių frazių naudojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiančią nuomonės raišką, nes gali tarnauti stilistiniams tikslams. Teismo manymu, stilius yra komunikacijos dalis kaip išraiškos forma ir yra apsaugotas kartu su išraiškos turiniu.
„Šiuo atveju aštrus palyginimas tik padeda perteikti vaizdingai situaciją, su kuria visuomenė susidūrė pandemijos metu. Klausimas tikslinei grupei leido atskleisti dalies visuomenės nuotaikas, todėl buvo tinkamas. Žurnalistika neturi kelti sau tikslo patikti visiems, ji turi siekti kuo tiksliau atspindėti valstybės ir visuomenės gyvenimą“, – teigė laidos „Lietuva kalba“ prodiuseris Laurynas Šeškus.
Lrytas.lt primena, kad neseniai kilo diskusija dėl LRT rodytos Editos Mildažytės interviu su Beata Tiškevič.
