Iš viešumos dingęs Dainius Martinaitis atsiduoda dažno lietuvio pamėgtam hobiui

Vienas ryškiausių Lietuvos renginių vedėjų Dainius Martinaitis kovo 13-ąją švenčia 53-ąjį gimtadienį. Šįkart – taip, kaip jam yra mieliausia: žvejodamas, grilindamas savo laimikį ir juo vaišindamas bičiulius.

D.Martinaitis.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Martinaitis.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Martinaitis.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Martinaitis.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Martinaitis.<br>R.Neverbicko nuotr.
D.Martinaitis.<br>R.Neverbicko nuotr.
D.Martinaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
D.Martinaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
D.Martinaitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Martinaitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Martinaitis.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Martinaitis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Mar 13, 2022, 12:16 PM

„Turbūt jau paskutinį kartą šį sezoną užlipti ant ledo – didžiulis malonumas“, – patikina sukaktuvininkas.

Pirmą kartą meškerę į rankas D. Martinaitis paėmė dar vaikystėje. Tuo metu savaitgaliais šviesaus atminimo tėtis vienintelį sūnų nusiveždavo prie Trakų rajone esančio Akmenos ežero. Čia, galima sakyti, ir užgimė būsimo pramogų pasaulio grando meilė gamtai.

Bambukinė meškerė ir valas – pirmieji D. Martinaičio žvejybos įrankiai, ne kartą atnešę sėkmę ir nudžiuginę laimikiu. Paaugęs jis žvejybos įgūdžius lavino senelių gimtinėje, Joniškio rajone. Pirmąją didesnę žuvį – lydeką, D. Martinaitis pagavo būdamas šeštokas, o dar po kelerių metų jis jau „apžvejodavo“ į smulkmenas dėmesio nekreipiantį tėtį.

„Buvau labai smalsus, mėgau eksperimentuoti, todėl tik sėdėti ir laukti man nepakako. Keisdavau kabliukus, valus, masalus. Pastebėjau, kad vieną dieną gali kibti ant sliekų, o jau kitą šis „skanėstas“ žuvų visai nebedomindavo. Todėl vis ieškojau, norėjau suprasti daugiau“, – pasakoja 3-4 skirtingus masalus prie vandens telkinio su savimi atsinešdavęs pašnekovas.

D. Martinaitis neslepia – nors jam pavykdavo sugauti kelis kartus daugiau žuvies nei tėčiui, pastarojo kantrybė ir taktika kartais pasiteisindavo – laimikis būdavo stambesnis.

Žvejo karjerą sukaktuvininkas tęsė ir Vilniuje, Žirmūnuose, kur gyveno, buvo tvenkinukas, palepinantis smulkiomis, bet gardžiomis žuvelėmis.

Tiems, kas mažiau žino apie žvejybą, D. Martinaičio pasakojimas gali priminti „paukščių kalbą“ – pašnekovas, regis, viską žino apie žvejybos įrankius, technikas bei taktikas.

Jis užsimena vienu metu mėgęs spiningauti, o dabar besižavintis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis bei dugnine meškere.

D.Martinaitis yra žvejojęs įvairiausiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose. Jo laimikių sąraše – 2,5 kilogramo svėręs šapalas, 5 kilogramų lydeka, 3 kilogramų karšis, po 1,5 kilogramo svėrusios raudės ar ungurys.

„Neturiu tikslo sužvejoti didžiausią žuvį. Man tiesiog patinka pats procesas. Kadangi esu gimęs po Žuvų ženklu, vertinu vienatvę bei vandenį. Žvejyboje man kompanija nebūtina“, – patikina sukaktuvininkas.

Ilgiausiai be pertraukos ir miego jis yra žvejojęs 28 valandas. Įdomu, pasak D. Martinaičio, yra naktinė žvejyba, kuomet, viliojami masalo kvapo, aplanko įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, kirstukai, pelės.

Žvejyba, anot pašnekovo, kartais būna ir pavojinga. Ypač žiemą, kuomet yra rizika įlūžti ant plonesnio ledo. Vyriškis neslepia – tai patirti jam teko kelis kartus. Nelaimės atveju svarbi pirmoji minutė, kol tarp drabužių dar yra oro tarpai bei neprisirinko vandens.

„Tave, tarsi plūdurą, išstumia lauk. Tą akimirką turi atidurti ant ledo ir ridentis kuo toliau nuo lūžio vietos“, – paaiškina D. Martinaitis.

Kalbėdamas apie savo pomėgį jis pastebi, kad žvejai be reikalo nevertina jo pamėgtų žuvelių – aukšlių. Jei jas namo nešiesi maišelyje, pasak D. Martinaičio, žvynai patys nusitrina – tuomet belieka išdoroti laimikį ir juo mėgautis.

Žuvis jis kepa, rūko, vytina, džiovina. Pašnekovas žino ir daugybę lydekų, karosų, lašišų, karpių gaminimo receptų.

Šio sezono D. Martinaičio atradimas – nešiojamas, turistinis grilis, kurį galima naudoti ant bet kokio pagrindo: stalo, automobilio bagažinėje, plaukiančioje valtyje, ledo, žolės. Lengvo, maždaug keturis kilogramus sveriančio „cobbo“ vienas iš privalumų, pašnekovo teigimu, kad jis neįkaista – net kepant įrenginį niekuo nerizikuojant galima pernešti į kitą vietą, o pabaigus ruošti maistą tereikia tiesiog išpilti anglis bei supakuoti grilį – dėl unikalios, patentuotos konstrukcijos jo apačia iš šonai visada vėsūs, o pelenai bei žarijos nesukelia gaisro.

„Visa vos trisdešimt trijų centimetrų skersmens virtuvė telpa į nedidelį krepšį!, – šmaikštauja sukaktuvininkas, – Rūkyta žuvis, keptas sūris, kiaušinienė pusryčiams, blyneliai desertui, šašlykai, višta, antis – ribos tik jūsų fantazija. Ir visa tai gali pasiruošti gamtoje!“.

D. Martinaitis pasakoja, jog pasibaigus žiemos žvejybos sezonui jo laukia nauji darbai sode. Pastaruosius penkerius metus į sodininkystę pasinėręs vyriškis čia taip pat nėra naujokas – pats užsiaugina ne tik įvairias daržoves, bet ir arbūzus.

„O kadangi mano valdos yra netoli Neries, abu pomėgius – žemės ūkį ir žvejybą – puikiai galiu suderinti“, – sako gimtadienį šiandien švenčiantis renginių vedėjas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.