Paaiškėjo naujų šiurpių aplinkybių, kaip Ukrainoje buvo nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius

Lrytas.lt žiniomis, Ukrainoje dokumentinio filmo apie Mariupolį tęsinį kūręs lietuvis režisierius M.Kvedaravičius buvo nušautas į krūtinę šūviais, paleistais iš automato. Dar vienas šūvis buvo paleistas jam į galvą.

 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br> V.Sakaraičio nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br> V.Sakaraičio nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Skaraičio nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Skaraičio nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Skaraičio nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Skaraičio nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Balkūno nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Balkūno nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Skaraičio nuotr.
 M.Kvedaravičius žuvo kurdamas tęsinį apie karo griaunamą Mariupolį.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 8, 2022, 10:59 AM, atnaujinta Dec 13, 2022, 4:59 PM

Lietuvio žūties aplinkybes aiškinasi ir Ukrainos, ir Lietuvos pareigūnai bei teismo medicinos ekspertai.

„Ten ne viskas dar aišku. Man parašė mano bičiulis iš vietos prokuratūros ir paklausė, kas Lietuvoje yra žinoma“, – prieš porą dienų teigė politologas Alvydas Medalinskas.

Rusijos kariuomenės okupuotoje Mariupolio dalyje naktį į balandžio 2-ąją surasti M.Kvedaravičiaus palaikai į Lietuvą buvo atvežti šią savaitę. Yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Palaikų pargabenimu rūpinosi kūrėjo ukrainietė sužadėtinė Hanna Bilobrova. Jie cinkuotame karste katafalku buvo vežami iš Donecko, tada – per Rusiją ir Latviją. Kodėl buvo pasirinktas toks kelias ir kokias kliūtis teko įveikti, kol kas nėra žinoma.

„Ji sako, kad dar nepasiruošusi apie tai kalbėti“, – pranešė ukrainietė žurnalistė Albina Lvutina, kai lrytas.lt bandė susisiekti su H.Bilobrova.

Dokumentinių filmų kūrėjo kūną jo žmona H.Bilobrova rado Mariupolyje naktį į balandžio 2-ąją.

Apie tai, kad 45 metų M.Kvedaravičius buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau sušaudytas, socialiniame tinkle pranešė žurnalistė A.Lvutina. Prieš tai buvo skelbta, kad režisierius mirė rankose laikydamas filmavimo kamerą, kai į automobilį pataikė raketa. Tačiau A.Lvutina tai neigė: „Nebuvo jokios raketos. Rusų kariai jį suėmė ir sušaudė“.

Ji teigė, kad M.Kvedaravičiaus žmona padarė neįtikėtiną dalyką: „Ji sugebėjo per apšaudymą rasti jo kūną Mariupolyje ir išvežti jį į gimtąją Lietuvą. Kad jos pačios nenužudytų, kad kūno nesunaikintų, teko slėpti informaciją.“

A.Lvutina lietuvį režisierių pažinojo ne vienerius metus.

„Aš su Mantu susipažinau Mariupolyje 2015 metais, kai jis atvyko kurti savo filmo „Mariupolis“. Aš tame fime filmavausi“, – portalui lrytas.lt paaiškino A.Lvutina.

Režisierius turėjo Ukrainoje išduotą oficialų leidimą kurti dokumentinio filmo apie Mariupolį tęsinį. Tokį leidimą turėjo ir jo žmona Hanna.

Apie M.Kvedaravičiaus žūties aplinkybes socialiniame tinkle rašė ir kita ukrainietė – kinematografininkė Irina Prudkova. Jos teigimu, Mariupolyje M.Kvedaravičių esą sulaikė čečėnų tautybės karys pravarde Paštetas ir perdavė vadui. Tada ryšys su režisieriumi nutrūko

I.Prudkova rašė, kad M.Kvedaravičiaus žmona, kuri bandė pargabenti jo kūną į Lietuvą, pati labai rizikavo. Iš pradžių jo kūnas iš Mariupolio buvo nuvežtas į Donecką. Ten našlė naktį praleido palapinėje, kurioje buvo dar 56 kūnai. Kai galiausiai gavo reikiamus dokumentus, balandžio 3-iosios rytą pagaliau katafalkas pajudėjo iš Donecko.

Prezidentai pareiškė užuojautą

Užuojautą dėl režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties Mariupolyje pareiškė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Esu įsitikinęs, kad Mantas Kvedaravičius, įžymus Lietuvos žemės sūnus, pasirinkęs drąsų kelią tarnauti tiesai ir žodžio laisvei, amžinai gyvens mūsų širdyse“,

V.Zelenskis teigė, kad M.Kvedaravičiaus gyvenimas, jo meninis palikimas ir pasiaukojimas įkvėps ir kitus saugoti svarbiausius dalykus – tiesą, laisvę ir teisingumą.

Užuojautą kūrėjo artimiesiems pareiškė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: „Netekome ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gerai žinomo kūrėjo, kuris iki paskutinės akimirkos, nepaisydamas pavojų, dirbo agresorės Rusijos užpultoje Ukrainoje. Linkiu tvirtybės bei stiprybės M. Kvedaravičiaus artimiesiems, draugams ir visiems jo talento gerbėjams“.

Atsisveikinimas vyks Biržų pilyje

Atsisveikinti su Ukrainoje nužudytu Lietuvos kino režisieriumi Mantu Kvedaravičiumi bus galima šeštadienį Biržuose.

Kaip penktadienį informavo kino bendruomenės atstovai, atsisveikinimas vyks Biržų pilyje (J. Radvilos g. 3) šeštadienį, nuo 10 iki 18 valandos, praneša BNS.

„Artimieji žiniasklaidos atstovų labai prašo gerbti jų netekties skausmą ir suprantant, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. Kvedaravičiaus žūties ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, šiuo metu susilaikyti nuo bet kokių klausimų šeimai ir artimiesiems“, – teigiama pranešime.

Taip pat prašoma nenešti vainikų, žuvusį režisierių pagerbti vien gėlėmis.

Biržų savivaldybė pranešė iš šio krašto kilusiam M. Kvedaravičiui planuojanti suteikti Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardą. Šis klausimas bus svarstomas artimiausiame Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo komisijos posėdyje, nurodoma savivaldybės interneto svetainėje.

„M. Kvedaravičius visada palaikė ryšius su gimtaisiais Biržais, čia vyko susitikimai, buvo pristatyti jo sukurti filmai“, – nurodo savivaldybė.

1976 metais Biržuose gimęs M.Kvedaravičius 2011-aisiais sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“.

2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. Kūrėjas nebespėjo sukurti šio filmo tęsinio.

2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.