„Pagaliau galiu prisėsti ir parašyti kelias mintis apie tai, ką mes vakar padarėm.
Taip, mes nupirkom sunkiosios ginkluotės Ukrainai – raketas ir bombas nešantį mirtiną gylį „Bayraktar“. Už 5 milijonus eurų. Per 3.5 dienos. Faktiškai sumetę tik nedideles sumas.
Karo jis nelaimės. Gal net greitai bus numuštas. O gal ir ne. Galėsim tikrai džiaugtis, jei netyčia sužinosim, kad jis sugebėjo nukalti tanką ar dar kiečiau – paskandinti laivą, nes vien nuo tokio vieno taiklaus šūvio mūsų investicijos išeitų į didelį pliusą mums ir į minusą rusams.
Bet yra dar keli svarbūs momentai.
„Bayraktar“ tapo vienijančia idėja (taip, buvo zyziančių, kodėl remiam karą ar kodėl ne vėžiu sergantiems vaikams, tarsi jie patys būtų kada nors tiems vaikams aukoję, bet jų mažuma).
Kas sąžiningai atsimins, kada mes dar buvome tokie vieningi kaip per šitas keturias dienas? Gal dar ir dėl to, kad vykdėm, regis „misiją neįmanomą“?
Aš jau nekartosiu istorijų apie aukojusias babas, aštuonmečius vaikus su taupyklėmis, senelių namus, skaitmeninius verslus, barus, muzikantus, politikus, studentus, socialinius darbuotojus, viešbučius. Prie „Bayraktar“ dėjosi netgi tie, kurie sakė „nemėgstu nei Tapino, nei Laisvės TV, nepritariu jų pozicijai beveik niekada, bet čia reikia“. Šitas dronas iškėlė mus aukščiau visų vidinių rietenų ir pykčių.
Ir mes pamatėm tą šviesiąją visuomenės dalį. Skamba tarsi kaip patosas, bet šį kartą mes realiai pamatėm, kiek mūsų yra daug. Tai ne burbulas. Tai šimtai tūkstančių žmonių. Šimtai tūkstančių pavedimų, kurių kiekvienas yra vertybė, nes padeda vienas kitam.
Net ir tas finalinis sertifikatas vienija – nesvarbu, ar pervedei eurą, ar dešimt tūkstančių – tu prisidėjai prie „Bayraktar“.
Ir dabar jau pacituosiu kažką iš rašiusių anksčiau – kad šitos keturios dienos dar gerokai apgydė ir mūsų seną – mažos, išsivaikštančios, niekam neįdomios šalies – kompleksą, kai mes tarsi už šiaudo stverdavomės už kokio nors „skaniausio alaus“ ar „greičiausio interneto“ naratyvo, nes turėjome kompleksą, kad nesame niekuo išskirtiniai.
Dabar mes esame vienintelė istorijoje šalis, kurios piliečiai už savo pinigus nupirko sunkiąją karinę ginkluotę kitai šaliai. Taip, britai WW2 metu metėsi ir pirko veržles ir sparnus Spitfire lėktuvams, bet tada jie gelbėjo savo šalį.
Mes esam ta šalis, kurios žmonės per 3.5 dienos sumetė 5 milijonus eurų ir nupirko karinį bepilotį Ukrainai. Beat that.
Ir apie tai šiandien kalba visas pasaulis – nuo Bloomberg iki Australijos ir Švedijos žinių, Lietuva džiaugiasi Twitteryje ir sulaukia tūkstančių padėkų iš Ukrainos. Visi Ukrainos kanalai pranešinėja apie tai, kaip apie didelę tikrų Sąjungininkų pergalę.
Ir paskutinis, bet, ko gero, svarbiausias dalykas – tai ne apie Lietuvą, net ne apie Ukrainą.
Pasaulio žmonėms mes perduodam ne tik galingą istoriją, kad yra keista nedidukė valstybė Rusijos pasienyje, kurio žmonės atsisakė trypčioti ir kartu surėmę pečius nupirko Ukrainai karinį droną.
Mes perduodam ir tęsiam galinkit iššūkį – kiekvienam europiečiui. Kiekvienam civilizuoto pasaulio atstovui. Imkit ir darykit jūs. Spauskit savo žvaigždes, savo verslus, savo politikus – kodėl mes, tokie dideli ir galingi, negalim padaryti to, ką per kelias dienas padarė šita keista tauta nurautais stogais.
Juk jie padarė tai. Just DID it. Jie nupirko „Bayraktar“.
P.S. Apie tai, kas bus toliau šiandien gerai pakalbėjo krašto apsaugos ministras – nuoroda komentaruose. O mes sulauksim, kol sukris visi pinigai per kelias dienas, Paypal patvirtins dalį įšaldytų pavedimų dėl „unusual spike of acitivity“, tada oficialiai paskelbsim, kokia gi suma buvo surinkta per šitas išprotėjusias dienas ir lauksim žinių iš Turkijos“, – feisbuke rašė A.Tapinas.
