Po žinomos veikėjos mirties internete dalijamasi prisiminimais, velionės mintimis. Šiuo metu daugelis gerbėjų cituoja 2019-aisiais jos parašyto eilėraščio eilutes.
„Tu man šį kartą nieko nepirk – supakuok į baltas dėžutes viską, ką tik galėtum kada nors padaryt dėl manęs.
Į vieną įdėki raštelį, kad net jei pasaulis sustos, nors apaksiu, išeisiu iš proto – nepaliksi manęs niekados.
Į kitą sudėk mūsų muziką, kurios nesupranta kiti – tą, kur šnibždi man į ausį, kai mane nuogą glaudi.
Dar į vieną įdėk pirmą kartą, kada mane pamatei – tą stebuklą, kurie nesugrįžta, net jei burtų lazdelę laikai.
Į didesnę gali supakuoti savo paslaptis: nes tu žinai, kad ir kas su mumis atsitiktų – ši dėžė bus saugi amžinai.
Aš norėčiau dar rasti ir kvapą, bet šiandien – ne kvepalų... Jeigu mirti iš meilės – paskęsčiau Jūroje tavo kvapų.
Dar vienoj aš rasti norėčiau pripaišytų mažyčių akių. Net jei piešti visai tu nemoki – juk žinai, kad tai nesvarbu.
Tas akis – ne pieštas, o gyvas – aš akimirką jau pamačiau, kai žiūrėjai į mane, amžinybę, ir sakei – nebelaukim daugiau?
Ir į vieną sudėki man „myliu“ – kiek telpa, net jei reiks paslėgt: tu gali juos sudėti šnibždėtus Ir dar tuos, kur norisi rėkt...
Aš žinau, vienoje iš dėžučių bus ir ašarų, bus ir skausmų... Šitą tiktai aš norėčiau atidaryti kartu.
Kad galėtum man pasakyti – baik, nerimta juk tai. Kad mane apkabinęs drebėtum – tu mane ne taip supratai...
Į dar vieną dėžę įdėki pažadą visų pažadų: tu man niekada nemeluosi, kad ir kaip bebūtų sunku.
Paskutinėj dėžutėj aš noriu rasti raktą nuo tavo namų. Ne nuo tų, kur iš plytų ir durų. Tų tikrų. Ir aš ateinu.
Myliu. Su meilės mėnesiu“, – 2019 metų vasarį skelbė ji.
