Apie netektį sekmadienio rytą pranešė Prezidentūros komunikacijos grupė.
„Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda skaudžios netekties valandą reiškia nuoširdžią užuojautą Prezidentui Valdui Adamkui ir ponią Almą mylėjusiems žmonėms“, – rašoma pranešime.
Prezidento Valdo Adamkaus (96 m.) žmonos Almos netektis sukrėtė žinomus žmones. Savo prisiminimais jie dalijosi socialiniame tinkle.
„Šiandien mirė elegancija. Ta nuostabi ir kvapą gniaužianti bei mūsuose begalingai reta, kurią galima įrašyti į raudonąją knygą. Ta, kurią bepamatysi tik klasikiniuose filmuose ar archyvinėse nuotraukose iš septintojo dešimtmečio Paryžiaus aukštuomenės susibūrimų.
Ta, kuri yra ikoniška ir visų siekiama, bet retai išvystama realybėje. Elegancija, kuri duota Dievo ir spinduliuoja iš vidaus. Elegancija niekada nebuvo ir nebus rūbai, batai ar tvarkingai sušukuoti plaukai. Kai asmenybė yra didi, ji ir su treningais spindės aristokratiška laikysena bei geromis manieromis.
Tokių moterų gimsta vos kelios per epochą ir, manau, įvardinti galėtume vos kelias. Alma Adamkienė man visada buvo ta moteris, kuri galėtų būti pavyzdžiu visoms: kaip elgtis, kaip kalbėti, kaip atrodyti ir kaip gyventi! Lietuva niekada neturėjo ir vargu bau ar beturės tokio kalibro Pirmąją šalies ponią. Tačiau ji visada liks siekiamybe ir pasididžiavimu, kurią Lietuva turėjo. Lengvos kelionės, Ponia Elegancija“, – rašė komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis.
„Širdis verkia“, – trumpai brūkštelėjo žurnalistė Daiva Žeimytė.
„Ne vienai kartai Alma Adamkienė buvo ne tik moralinis autoritetas, bet ir kelrodis. Gerumo, ramybės, elegancijos. Gebėjimo būti atrama, geriausiu draugu ir skydu savo gyvenimo žmogui. Ilsėkites ramybėje, ponia Alma. Nuoširdžiausia užuojauta, Prezidente Valdai Adamkau“, – rašė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kai išeina Didžioji ir Tylioji karta, kartu tarsi išeina elegancija ir subtilumas, garbė ir pasiaukojimas, nuosaikumas ir taisyklės, ką šiais laikais novarišai taip beviltiškai bando atkartoti. Alma Adamkienė buvo taip vadinamos Didžiosios ir Tyliosios kartų sandūros atstovė.
Šios kartos užaugo tuo metu, kai pasaulis išgyveno didelius galios pokyčius, Didžiąją depresiją, Antrąjį pasaulinį karą, Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiausią klestėjimo epochą istorijoje. Lietuviai, gimę ir augę laisvoje Lietuvoje, pilni lūkesčių ir vilčių pateko į naują, daug nuožmesnę okupaciją negu jų seneliai ar tėvai, arba pasitraukė į nuolatinę emigraciją.
Daug jų ne tik neužmiršo savo tėvų kalbos, bet rėmė okupacijoje likusius ir buvo tas balsas, kuris nuolat primindavo apie laisvės troškimą ir neleido užmiršti mūsų tautos civilizuotam pasauliui. Galbūt dėl to, ką išgyveno, šios kartos vertino sunkų darbą, pasiaukojimą, stabilumą, pagarbą autoritetams ir asmenines pastangas. Norint išlikti to dar mums prireiks“ , – užuojauta reiškė gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
„Nuoširdi užuojauta Jo Ekscelencijai Prezidentui Valdui Adamkui. Netektis visai Lietuvai. Amžiną atilsį šviesą nešusiai Almai Adamkienei“, – užuojautą reiškė Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.
„MEILĖS ISTORIJA Buvęs LR Prezidentas Valdas Adamkus apie savo žmoną Almą rašė: „Dabar po daugelio metų net jaučiu sąžinės priekaištus, kad tais laikais, kai iš esmės buvau sunkiai dirbusios savo žmonos išlaikytinis, beveik visus savaitgalius praleisdavau ne su ja, ne pagelbėdamas jai buityje, o sportuodamas, dalyvaudamas įvairių visuomeninių organizacijų posėdžiuose.“
Akivaizdu, kad šie žmonės neturėjo jokių patarėjų ir koučerių, kurie papasakotų apie „teisingas“ vyro ir moters pareigas bei funkcijas šeimoje. Vargu ar jie skaitė visokius „cosmopolitan‘us“, kuriuose gausu patarimų, kaip šeimoje kurstyti aistrą ir „gerą atmosferą“. Šie žmonės tiesiog labai mylėjo...
Ne dėl pačios meilės, o dėl bendro tikslo, bendros gyvenimo prasmės, bendro kelio, vingiuojančio ne tik tiesiai, bet ir aukštyn – į vis naujas socialines aukštumas. Ir tai buvo viena gražiausių meilės istorijų, kurią dauguma Lietuvos žmonių galėjo matyti „gyvai“. Parašiau žodį „buvo“, bet nesu tuo tikra. Juk vis dažniau girdžiu nuomones, kad šioje Visatoje niekas nesibaigia. Viskas tęsiasi, tik truputį kitame būvyje...“ – emocijomis dalijosi rašė verslininkė Jolanta Blažytė.
