Renginio metu diskusijose dalyvavo savo srities profesionalai, žinomi žmonės, nuomonės formuotojai. Čia buvo galima išvysti kelionių žurnalistą Orijų Gasanovą, „Aurum 1006 km“ lenktynių organizatorių Darių Jonušį, Nacionalinės Turizmo verslo asociacijos prezidentę Žydrę Gavelienę, Lietuvos someljė asociacijos prezidentą Arminą Darasevičių, viešbučių, priklausančių tarptautiniams tinklams, vadovus Lietuvoje, rinkodaros, reklamos, pardavimų, nekilnojamo turto specialistus, gastronomijos žinovus. Konferencijos dalyvius pasveikino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Į Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos drauge su Lietuvos marketingo asociacija ir Palangos koncertų sale organizuotą nemokamą renginį buvo kviečiami visi, kam įdomu daugiau sužinoti apie verslo, turizmo, renginių organizavimo galimybes didžiausiame Lietuvos kurorte. Renginys sudomino ir tuos, kurie Palangoje mėgsta ilsėtis ar turi, o gal dar tik svajoja, įsigyti antrinį būstą. Tikimasi, kad konferencija „Malonu‘23“ taps kasmetiniu renginiu, į kurį bus kviečiami ir lektoriai iš užsienio. Organizatorių vizijose, tai – galėtų tapti net ir kelių dienų savo srities profesionalų susitikimo, kontaktų, bendrysčių užmezgimo vieta.
„Tiesiog natūraliai, artėjant aktyviajam kurorto sezonui kilo noras visus suvienyti, taip pat iš profesionalų lūpų išgirsti apie vyraujančias pasaulines tendencijas apgyvendinimo, gastronomijos srityse. Diskutuoti, kas šiandien yra svarbu kurortui, ir kaip didelių renginių turinys įtakoja svečių srautą jame. Ir apskritai: kodėl Palanga? Kodėl čia gera gyventi, puoselėti verslą, atostogauti, pramogauti?“ – sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valatienė.
Pasak I. Valaitienės, renginio metu buvo akcentuota, jog Palanga šiandien ženkliai keičiasi, ir yra nuolatiniame virsme: iš kiekybės pereina į kokybę. „Kasmet vis labiau pastebima, jog šiame kurorte sezoniškumas vis mažiau akcentuojamas. Ir savivaldybė, ir verslai stengiasi visais metų laikais į Palangą pritraukti žmones, ne tik vasarą. Didžiulę reikšmę tam teikia dideli kultūros, pramogų bei sporto renginiai, konferencijos. Reikia pasidžiaugti, kad ištisus metus veikia teniso-padelio arena, atsidaro nauji sporto klubai, teniso kortai, vandens sporto entuziastus džiugina vandenlenčių parkas“, – sako pašnekovė, įsitikinusi, kad šiandien Palanga yra bene sparčiausiai besikeičiantis miestas Lietuvoje po sostinės, kuriame kasmet gausėja antrinį būstą įsigyjančių asmenų.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacija taip pat pastebi, kad žinomi Lietuvos virtuvės šefai noriai renkasi šį kurortą, čia atidaromi jų vadovaujami restoranai, nes šiame mieste įžvelgia didžiulį potencialą.
O. Gasanovas, žinomas žurnalistas, TV laidų ir radijo vedėjas, keliautojas bei nuomonės formuotojas renginio metu dalinosi spalvingomis, įdomiomis ir nuoširdžiomis patirtimis, kelionių atradimais bei žurnalistiniais išbandymais, tema „Gyvenk taip, kad būtų ką papasakoti“. Orijus ne kartą savo kalboje minėjo, jog Palanga – netobula, tačiau ypatinga vieta. Lyginant su kitais pasaulio kurortais, O. Gasanovas pastebėjo, jog šis kurortas galėtų didžiuotis itin švariais, plačiais, balto smėlio paplūdimiais. Palangos Birutės parko paplūdimyje vasarą ir vėl suplevėsuos Mėlynoji vėliava, žyminti, kad paplūdimys atitinka aukščiausios kokybės standartus.
Žurnalistas teigė pastebėjęs, kad tiek poilsiautojai kasmet skundžiasi, kad kainos Palangoje kandžiojasi, tiek ir patys kurorto verslininkai, pasibaigus aktyviam sezonui verkia, kad nieko per jį neuždirbo.
„Tai jau yra tapę kasmetine tradicija, – šypsodamasis sako Orijus. – Tačiau norėčiau pastebėti, kad viešbučių kainos Palangoje, palyginti su užsienio, ypatingai Italijos, o šįmet ir Ispanijos, yra tikrai kur kas mažesnės. Net nenutuokiu iš kur lietuviai traukia tas mažas kainas užsieniuose?“
O. Gasanovas mano, kad Palanga – ne tik patogus kurortinis miestas ilsėtis, bet ir nuolatos gyventi. Anot keliautojo, tai – miestas, kuriame viskas, ko reikia yra šalia, lengvai pėsčiomis piesiekiama. Tačiau, anot kelionių žurnalisto, Palangos viešbučiams kaskart reikia išmokti atsinaujinti, pasitelkus marketingo įgūdžius save taikliai pristatyti turistams. Kodėl čia neįkūrus, tarkim, tik suaugusiems skirto „Adult“ tipo viešbučio? Trūksta ir jaukių „Boutique“ stiliaus apgyvevindimo įstaigų. Be to, kaip pastebėjo O. Gasanovas kurortui reikėtų didelių, pasauliniams tinklams priklausančių viešbučių, kuriuose ir žiemos metu galėtų vykti didelės verslo konferencijos.
Konferencijoje dalyvavęs populiariausio sporto renginio Lietuvoje – „Aurum 1006 km“ lenktynių organizatorius Darius Jonušis priminė, kad Palangoje jos vyks jau 24 kartą. Kurorto gyventojų ir svečių lauks net keturios dienos, kupinos lenktynių dvasios, buvimo tarp tų, kurie gyvena greičiu ir variklių griausmu. Tai jau tradicija tapęs didžiausias lenktynių festivalis Rytų Europoje, šioje greičio ir azarto fiestoje dalyvauja gausybė sportininkų iš visos Europos ir ne tik. Renginys pritraukia šimtatūkstantines žiūrovų minias, o lenktynių transliaciją stebi bemaž milijoninė žiūrovų auditorija.
„Visų pirma miestui, kuriame vyksta tokio didžiulio masto renginys, šiuo atveju – Palangai, tai suteikia žinomumą pasaulyje. Be to, sutraukia didžiulius srautus žiūruvų, o tai reiškia – viešbučių gyventojų, restoranų lankytojų ir kitokių paslaugų vartotojų“, – sakė D. Jonušis.
Konferencijos „Malonu‘23“ metu įvyko ir Palangos miesto savivaldybės organizuota spaudos konferencija „Palanga 2023 ir 770“, į kurią buvo sukviesta šalies žiniasklaida ir jos metu pristatytas kurorto pasiruošimas vasaros sezonui bei gražiai miesto sukakčiai – 770-ajam gimtadieniui. Spaudos konferencijos metu pristatytos ir aktualiausios kurorto naujovės.
Nepaisant maždaug apie 10 proc. pakilusių apgyvendinimo paslaugų kainų šią vasarą viešbučiuose vietų jau ima mažėti. Birželio ir liepos mėnesiais maždaug pusė kambarių jau užsakyta, rugpjūtis kol kas dar laisvesnis.
Naujovės laukia ir pramogauti ar ilsėtis į Palangą atvykstančių svečių su automobiliaus. Nuo gegužės 15-os iki rugsėjo 15-os jau reikia mokėti už automobilių statymą arčiau jūros esančiose zonose. Priklausomai nuo vietos valanda kainuoja nuo 80 centų iki 2,20 euro. Tiesa, pajūrio zonoje atsiras 14 naujų tualetų.
Sezonui ruošiasi ir Palangos policininkai. Šiemet, jie ypatingą dėmesį skirs triukšmaujantiems motociklininkams, bus matuojamas jų skleidžiamas garsas. Darbus jau pradėjo ir kurorto gelbėtojai: visame paplūdimio ruože jie ims budėti nuo pirmos vasaros dienos. Beje, šį sezoną bus išbandyta ir unikali naujovė – gelbėjimo ratą skraidinti galintis dronas, kuris bus siunčiamas ten, kur bus skęstama. Dronas atskrenda į vietą, išmeta gelbėjimo ratą, kurį skęstantis žmogus užsikabina ir yra traukiamas į krantą: per tą laiką atskuba gelbėtojai.
Palanga planuoja ir dar vieną naujovę. Tiesa, dar ne šiai vasarai, tačiau pirmuosius darbus kurorto specialistai pradeda jau šiemet. Jie skaičiuoja atvykstančių automobilių srautus, mat kurorto valdžia užsimojo šalia Palangos įrengti milžiniškas automobilių stovėjimo aikšteles iš kurių svečius į miestą ir po jį išvežios nemokami autobusai. „Palikit didmiesčius ir persėskit čia, Palangoje, ant dviračių arba pavaikščiokite pėstute, nes reikia judėti. Atpraskime kelis metrus iki parduotuvės važiuoti automobiliu“, – kvietė Palangos meras Š. Vaitkus.
Praėjusiais metais Palangoje turistai užsisakė 1 250 000 nakvynių. Per dešimt metų didžiausią Lietuvos kurortą aplankė 12 milijonų turistų.
