Tačiau bus ne vienas ir toks, kuriam adrenalino suteiks, regis, daug paprastesni dalykai – austrių degustacija, pasirodymas scenoje ar kelionė į kitą šalį.
„Jau daug laiko nevairuoju automobilio Šri Lankoje, nors kažkada tą daryti tikrai mokėjau. Dabar man tai atrodo ekstremalu ir nesaugu“, – su šypsena apie jo gimtinėje galiojančias eismo taisykles pasakoja žinomas virtuvės šefas, kulinarinių televizijos laidų vedėjas Dilan Dampella Gamage.
Į Šri Lanką vykstantiems ilsėtis bičiuliams jis visada rekomenduoja naudotis vietinių vairuotojų, gerai išmanančių regiono keliavimo subtilybes, paslaugomis.
Taip visada daro ir pats, ypač po to, kai prieš keturis metus įgijo europietiškas vairuotojo teises. „Beveik pusę savo gyvenimo vairuoju, bet Šri Lankoje to daryti nebedrįstu.
Pamiršau. Kartais pagalvoju ir apie kažkada man tėvynėje nutikusį įvykį, kai buvau partrenktas pro šalį važiuojančio automobilio. Nuo motorolerio į šoną „nuskridau“ ne vieną metrą ir tai, ką tada mąsčiau, įsiminiau ilgam.
Kelyje pasidariau atsargus. Pats nesu sukėlęs nė vieno autoįvykio nei gimtinėje, nei Lietuvoje“, – nuoširdžiai pasakoja Dilanas. Kad pasikeitė jo transporto priemonių vairavimo įpročiai, virtuvės šefas užsiminė pakaunėje surengtoje kompanijos KAN-therm vasaros šventėje, kur, kaip ir kiti dalyviai, galėjo susipažinti su lenktyniniu superautomobiliu „Lamborghini Huracan ST EVO“.
Jau keturiolika metų Lietuvoje gyvenantis ir su mylima Renata du vaikučius auginantis šrilankietis pasakojo mokąs vairuoti ne tik automobilį, bet ir motorolerį bei tuktuką, tačiau visa tai jam suteikia galimybę pasiekti kelionės tikslą, o ne patirti kraują kaitinantį adrenaliną.
„Niekada nebuvau iššūkių mėgėjas ir tai paaštrėjo, kai sukūriau šeimą. Turiu trylikos metų senumo, bet saugų automobilį, tinkamą keliauti keturiese“, – sako pašnekovas.
Dilanas patikino nesąs adrenalino mėgėjas, bet, filmuojant televizijos laidas, jam ne kartą teko išmėginti naujus dalykus. „Kartą leidausi lynu virš Nemuno. Man tai buvo pakankamai ekstremalu.
Prireikė laiko, kol ryžausi, bet dabar saugau širdyje įdomų prisiminimą“, – pasakoja Dilanas. Daug drąsesnes, bet, kiek įmanoma, saugias pramogas renkasi dainininkė Augustė Vedrickaitė.
Jos „sąskaitoje“ yra ne vienas užsiėmimas, kuriam daugelis žmonių taip niekada ir nesiryžta – šuolis parašiutu, kartingų varžybos, nardymas, kopimas į kalnus. „Nebijau nei greičio, nei aukščio. Tik nesirenku tų iššūkių, kuriems reikia profesionalaus pasiruošimo. Tarkim, kalnų slidinėjimo. O šiaip esu linkusi daug ką išmėginti ir tuo mėgautis. Pirmi kartai gyvenime yra tikras adrenalinas ir įkvėpimas“, – patikino pašnekovė.
Dainininkė prisiminė kelionę su bičiuliais po Norvegijos fjordus. Tuomet ji drąsiai sėdėjo ant skardžio krašto, kai kompanija nuo bedugnės laikėsi net kelis metrus atokiau. Didžiausias adrenalinas jai – scena. Čia ji gauna tiek emocijų, kad dar keletą dienų jos būna tarsi pagrindinis energijos šaltinis.
Augustė pasakojo, prieš koncertą niekada nesidominti jos laukiančios publikos skaičiumi ar amžiumi. „Keliu sau užduotį per pirmą dainą pajusti žmonių nuotaiką ir lūkesčius, užmegzti su jais ryšį, sudominti. Man tai – adrenalinas, kuriuo mėgaujuosi“, – sako dainininkė.
Verslininkas, vienas iš vasaros šventės iniciatorių, KAN-therm atstovas Lietuvoje Mantas Neniškis, kalbėdamas apie aštrius pojūčius neslėpė esąs vandens motociklų sporto gerbėjas.
Nemalonųjį adrenaliną jo kraujyje kursto mintis, kad, vairuojant tamsoje miškingoje vietovėje, netikėtai į kelią gali išbėgti laukiniai gyvūnai. Greitis yra lenktynininko Luko Laukaičio gyvenimo dalis.
Jis – vienas iš šįmet Palangoje, žiedinėse lenktynėse dalyvavusios komandos narių. Tąsyk „Lamborghini Huracan ST EVO“ jis vairuoti negalėjo dėl traumuotos rankos, bet vadovavo komandai iš bazės.
„Daug adrenalino buvo kai kiti vairuotojai pranešė, jog mūsų ekipos automobilis dega. Teko stabdyti važiavimą ir traukti žmogų iš mašinos. Gerai, kad problema buvo pastebėta laiku, bet įtampos užteko“, – prisiminė pašnekovas.
Nuo keturiolikos metų vairuoti automobilį išmokęs Lukas paauglystėje technika itin domėjosi. Tai paaštrėjo pirmą kartą apsilankius Nemuno žiede ir išsiaiškinus, kas yra lenktynių trasa. 2010 metais lenktynininkų mėgėjų varžybos ir sėkmė jose įkvėpė vyriškį paruošti automobilį rimtesnėms kovoms bei tapti profesionalu.
„Man nejaukus yra aukštis. Jei ant žemės jaučiuosi stabiliai, tai oro transporto priemonės man kursto ne itin priimtiną jaudulį“, – atviravo kompanijos, turinčios didžiausią Europoje šildymo, vėsinimo ir geriamojo vandens sistemų asortimentą, KAN-therm vasaros šventėje lenktyninio automobilio super galias pristatęs pašnekovas.
Jis iki šiol prisimena atidžiai stebėjęs, kai pilotų pagalbininkai vynioja parašiutus ir vis instruktoriaus teiraujasi, ar tai daro gerai.
„Ir ta mintis, kad jei neišsiskleis pagrindinis parašiutas, padės atsarginis, man nebuvo labai guodžianti. Tad, šį įvykį tikrai priskirčiau prie ekstremalių“, – neabejoja L.Laukaitis.
Vyriškis pritarė minčiai, jog skirtingų patirčių, pomėgių ir charakterių žmonėms adrenaliną gali kurstyti skirtingi dalykai. „Neneigiu – emocijų vairuojant „Lamborghini“ užtenka ir man, bet kai žinai, ką darai, širdyje yra ramiau“, – sako lenktynininkas.
