Ne veltui sakoma, kad gamtoje žmogus jaučiasi saugiausias. Violeta ją prilygino namams.
„Juk ir mūsų sistemos dalis – gamtos elementai (ugnis, žemė, oras, vanduo – došos pagal ajurvedą). Kai esame jungtyje su gamta, esame jungtyje ir su savimi. Tuomet iš gamtos ateina ir atskymai į klausimus, ir didžiulis palaikymas“, – svarstė žinoma moteris.
Daugybė Violetos veiklų susiję su grynu oru. Čia ji stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.
„Gamtoje mėgstu veikti daug ir nieko. Jau vien buvimas gamtoje yra labai daug. Kartais žmogui gali atrodyti, kad jis gamtoje, bet... Trankiai paleista muzika, alkoholis, kiti dalykai – tai tiek ir to buvimo gamtoje...
Nepaprastai gera klausytis jūros ošimo, pauksčių čiulbėjimo, girdėti vėją, medžių lapų šnarenimą. Žiemą renkamės su vaikais „hikinimą“ – kopinėjimą kalnais, ilgus pasivaiksčiojimus. O kai tik atšyla, mėgaujamės jūros malonumais, vandens sportais“, – pasakojo V.Repčenkaitė.
Šv. Velykas Violeta pasitiko su vaikais ir draugais Maltoje. Ryte susibūrė prie pusryčių stalo, o vėliau vyko į paplūdimį.
„Margučiai ir kitos lietuviškos Velykų tradicijos atgijo mano namuose. Ši šventė man daugiau yra šventinis stalas ir margučių ridenimas.
Visi suprantame, kad tai pats didžiausias įvykis žmonijos istorijoje – Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Jo nukryžiavimas, mirtis ir prisikėlimas, neginčijamai, didžiausias įvykis Visatoje ir kiekvieno iš mūsų gyvenime. Nėra čia tinkamų žodžių apibūdinti šventės esmę. Juk švenčiame didžiausią, istorinę pergalę – kai šviesa nugali tamsą“, – savo pamąstymais dalijosi V.Repčenkaitė.
Nors daug metų Violeta gyvena Maltoje, vienareikšmiškai, jai nepaprastai gera tėvų namuose.
„Man Lietuva labai graži ir visur ten man gera. Nuostabūs Lietuvos miškai, ežerai. Kur bebūčiau, nesvarbu kurioje šalyje, energijos pasisemiu būdama gamtoje. Gamta visur labai graži, skitinga ir, vėlgi, kerinti savo skirtumais. Lietuvoje daug žalumos, miškų. Maltoje visur jūra, akmuo, uolos, netrūksta ir žydinčių gėlių“, – šypsojosi ji.
Nors Maltoje Violeta gyvena pačiame centre, jai gamtos netrūksta – vos kelios minutės ir ji jau gali klausytis jūros ošimo. Šalia savo namų ji augina kvepiančias gėles.
„Šiuo metu daugiau nieko kito neauginu. Bet per pandemijos laikotarpšį, kuomet vykdžiau svečių namų projektą ir vilą, kurią nuomavau, buvau apsupta augalais.
Daug sodinome ir auginome. Dabar kitoks etapas, kitokios aplinkybės ir poreikia“, – pasakojo ji.
Jei tik leidžia oro sąlygos, V.Repčenkaitė skuba aktyviai leisti laiką gamtoje. Pavyzdžiui, lauke ji renkasi daryti jogos praktikas.
„Labai skiriasi jausmas, kai darai praktikas viduje ir gamtoje. Gamtoje dar ryškiau jaučiamas susiliejimas su visais gamtos elementas. Tai Dieviškas jausmas“, – sakė ji.
Nepaisant gamtos teikiamų malonumų ir energijos, gamtoje tyko ir pavojai – erkės, kurių įkandimas gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis. Galbūt Violeta nuo jų saugosi skiepais?
„Nesu, bet neatmetu tokios galimybės“, – prasitarė V.Repčenkaitė.
