Aš ir ant jos antkapio parašiau „Nejaugi tai tiesa, kad tu čia“. Kitus gal laikas gydo, manęs – ne“, – tokiais žodžiais pokalbį apie prieš daugiau nei pusantrų metų anapilin iškeliavusią dukrą, stiliaus ikoną Agnę Jagelavičiūtę (1980–2022) pradeda jos mama Nijolė Jagelavičienė (66 m.).
Tai jau antroji Visų šventųjų diena, kuomet šalia dukros esančio didžiulio nespalvoto portreto Nijolė pamerkia gėles ir dega žvakę.
Ir nors savaitės pradžioje ji aplankė mylimos dukros kapą Karmėlavos kapinėse, Nijolė pripažįsta, jog viduje ramybę ji randa pažvelgusi į Agnės nuotrauką, puošiančią jos namus.
„Nepasakyčiau, kad aš labai mėgstu kapus. Labai daug jaunų man artimų žmonių ten yra palikti. Visų šventųjų diena, mano manymu, yra svarbi tiems, kas kapus lanko kartą metuose. Aš dukros kapą lankau kelis kartus per mėnesį, o tą padariau jau ir iki šios dienos.
Vyksiu ten ir pirmadienį, kuomet aprims žmonių srautai ir susirinksiu žvakutes, kuriomis jos pažįstami ir bičiuliai bus papuošę kapą ir uždegusi naujas pratęsiu tą liepsnojančių žiburėlių šviesą. Visai neseniai ten pastačiau Agnei paskutinį būstą šioje žemėje – naują antkapį. Tačiau pastebiu, kad man yra geriau dukrą prisiminti namuose.

