Ta proga socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji pasidalijo jautriu įrašu, kuriame be užuolankų prakalbo apie nueitą kelią ir dėkojo visiems buvusiems šalia.
„10 – kartu su Širvintomis. Ir 50 metų gyvenime. Šiandien švenčiu du gyvenimo etapus, kurie susijungia į vieną ypatingą dieną. Prieš lygiai dešimt metų, savo 40-ojo gimtadienio rytą, daviau priesaiką Širvintų krašto žmonėms. Šiandien man – 50. Ir vėl – su ta pačia meile, atsakomybe ir padėka už pasitikėjimą.
Tą rytą prieš dešimtmetį pabudau ne tik kaip gimtadienį švenčianti moteris, bet ir kaip būsima merė. Ėjau į Tarybos posėdį su tvirtu jauduliu širdyje. Kai padėjau ranką ant Konstitucijos ir daviau priesaiką, dar nežinojau, kiek daug visko tilps į ateinančius metus. Prisimenu pirmąsias dienas – kupinas ne tik vilčių, bet ir nežinomybės.
Tada sau pažadėjau viena: nebijoti, klausyti širdies ir niekada nepamiršti, kodėl esu čia. Dėl žmonių. Dėl Širvintų.
Būti mere – tai ne titulas. Tai kasdienybė, kuri ir nesibaigia net tada, kai užgęsta paskutinė vakaro šviesa lange. Kartais pagalvoju – kiek visko tilpo į tuos dešimt metų... O atsakymas telpa viename žodyje: Širvintos.
Per šį laiką išmokau labai daug. Apie žmones, apie tikėjimą, apie atsakomybę. Apie tai, kad sprendimai turi stuburą, o pažadai – vertę tik tada, kai jie įgyvendinami. Mano kelias – ne iš lengvųjų.
Bet viskas, ką dariau ir darau, kyla iš širdies. Nes Širvintos – mano gimtasis kraštas. Žinau, ko jis vertas. Žinau, ką galime kartu.
Ir aš tuo tikiu – kaip tikėjau tą pirmąją dieną, kai įžengiau į Savivaldybę ne kaip stebėtoja, o kaip atsakinga už sprendimus. Už žmones. Per dešimt metų buvo visko: džiugių pergalių, skaudžių nusivylimų, didelių darbų ir svarbių pokyčių.
Buvo žmonių, kurie patikėjo. Buvo ir tokių, kurie abejojo. Bet kiekvienas – savotiškai prisidėjo prie to, kuo tapau. Visada sakiau: ne visiems patiksiu. Bet visada būsiu sąžininga. Dėl jūsų. Dėl šio krašto. Dėl vaikų, kurie užauga mūsų sprendimų šešėlyje. Niekada nesiekiau būti visiems patogi. Visada norėjau būti naudinga. Ne tobulos frazės, o nuoseklus darbas yra tai, kuo tikėjau – ir tikiu. Šiandien, kai švenčiu du jubiliejus viename, noriu pasakyti: šie metai – didelė dovana. Ir didžiulė atsakomybė.
Tęsiu kelią toliau – su ta pačia meile Širvintoms, kaip ir pirmą dieną. Esu be galo dėkinga savo mylimam vyrui Jonui, savo šeimai, savo mamai – kurie supranta, palaiko ir skatina eiti pirmyn. Ačiū kiekvienam, kuris šiuos metus ėjo kartu. Kritikams – už tai, kad privertė augti. Bendražygiams – už tai, kad laikė petį. Visiems žmonėms – už tai, kad rinkosi būti su manimi. Šiandien švenčiu ne tik savo gimtadienį. Švenčiu bendrą kelią. Ir einame toliau. Nes: Širvintos eina pirmyn. Ir aš – su jomis“, – jautriai rašė ji.
