Apie tai neseniai socialiniuose tinkluose prakalbo žurnalistas Edvardas Žičkus, savo įraše palietęs klausimą: ar atostogos Palangoje yra prabangos kaina, ar vis dar išliekanti vertybė?
„Man per brangu“ – ši frazė vasarą Basanavičiaus gatvėje skamba ne ką rečiau nei „Ledai! Šaltas alus!“. O Palangos verslininkai, kaip kasmet, lieja krokodilo ašaras: „Sezonas prastas, turistų mažai...“ Ir visgi... ar tikrai problema – turistai?
Šiemet ten buvau jau triskart ir iškart prisipažinsiu, kad kai turi, kur nemokamai apsistoti, tai skaičiuoji kitaip.
Pliusai:
Gamtos grožis, kuris vis dar užburia. Užtenka pasukti į šoną nuo Basanavičiaus ir atrandi miško takelius, kopų ramybę, jūros horizontą be triukšmo. Tai ta tikroji Palanga, apie kurią norisi rašyti eilėraščius, o ne „užsisakyti čebureką už 8 eurus“.
Minusai:
Kainos, kurios jau konkuruoja su Ispanijos ar Prancūzijos pakrante (8.50 euro už šaltiakus ar NET 100 eurų už 2 gultus su skėčiu!)
Servisas, kuris dažnai primena sovietinio pajūrio „valgai tai, ką turim“. (Vietų nerezervuoja, valdo gyva eilė, kokybė – labai diskutuotina)
Oras – labiau loterija nei prognozė!
Ir vis dėlto, kiekvieną vasarą žmonės čia plūsta. Nes Palanga – mūsų emocinė sostinė. Nors dažnam kyla klausimas: gal už tuos pačius pinigus geriau savaitė Kosta Bravoje, Kroatijoje ar kurioje nors Graikijos saloje?
Tad kur gi slypi dilema? Palangos unikalumas yra ne Basanavičiaus neoninėse šviesose, muzikinėje kakofonijoje, o tose vietose, kur jūra susitinka su pušynu, kur tyliai girdi tik bangas. Galbūt laikas patiems permąstyti, kokios atostogos mums iš tiesų reikalingos: prabangiai brangios, bet savos – ar pigiau ir kokybiškiau užsienyje?
„O jūs? Jei galėtumėt rinktis – savaitė Palangoje ar savaitė Viduržemio jūros kurorte?“ – bičiulių ir sekėjų teiravosi E. Žičkus.