Per pastaruosius 15 metų atskira popkultūra tapę protų mūšiai suvienijo daug azartą ir žinias mėgstančių entuziastų, kurių sukurtos komandos varžosi skirtingose lygose, baruose ir bendruomenės.
Bet visus juos vienija nors ugdyti žinias, laimėti, bet svarbiausia – gerai praleisti laiką.
Jau šešiolika metų protmūšius organizuojantis protai.lt projekto įkūrėjas Justinas Kupstas džiaugiasi, kad žmonių įprotis smagiai ir protingai leisti vakarus neblėsta jau daug metų.
Bare „Juoda Raudona“ Vilniuje J. Kupsto kiekvieną ketvirtadienį vedami protmūšiai jau 14 metų kuria tradiciją, prie kurios gali prisidėti kiekvienas.
– Justinai, kaip gimė ši idėja?
– Viskas prasidėjo labai paprastai: norėjome turiningo laisvalaikio, todėl pabandėme suorganizuoti pirmąjį žaidimą. Niekas netikėjo, kad jis įsitvirtins ilgam. Tuo metu protų mūšių žaidimų bumas dar tik augo, Vilniuje buvo vos keletą vietų, kur žmonės galėjo mėgautis tokia veikla.
Tačiau susidomėjimas didėjo, žaidimo organizatorių vis daugėjo, kūrėsi skirtingos protmūšių lygos ir formatai. Atitinkamai ir aš atradau savo protmūšių stilių ir žaidėjus, kuriems tai tiko ir patiko. Taip pradėjo formuotis tam tikra žaidėjų bendruomenė, su kuria sėkmingai keliaujame jau daug metų.
– Kuo ypatingi protų mūšiai?
– Tai ne tik klausimai ir atsakymai. Tai prasmingai ir su gera kompanija praleidžiamas laikas. Tai bendrystė, draugystė ir smalsumas. Tai laikas, kurį praleidi tarp žmonių – su gera nuotaika, netikėtumais ir naujomis žiniomis.
Žmonės ateina ne tik laimėti, bet ir pabendrauti, pasijuokti, atrasti naujų dalykų. Daugeliui su manimi žaidžiančių žaidėjų protmūšiai tapo gyvenimo dalimi.
– Kaip viskas vyksta?
– Žaidimo dieną visos užsiregistravusios komandos susirenka viename iš Vilniaus barų. Vietos turime nemažai, tad dažniausiai susirenka apie 30 komandų.
Kiekvieną ketvirtadienį komandų laukia 5 smagūs žaidimo turai: teoriniai klausimai, įvairūs teminiai klausimai, vaizdinės užduotys ir muzikinis iššūkis.
Mano, kaip vedėjo, pareiga – ne tik užduoti klausimus, o kurti nuotaiką, pajuokauti, pabendrauti su žaidėjais ir vakarą paversti smagia švente. Geriausiai pasirodžiusios komandas namo iškeliauja su prizais.
– Ar prie žaidimų gali prisijungti visi?
– Taip, žaidimai atviri visiems ir mes visada laukiame ne tik senbuvių, bet ir naujų žaidėjų. Nors didžioji dalis komandų jau yra tikri veteranai, naujokai su dideliu entuziazmu įsilieja į bendrą žaidimo atmosferą.
Dažnai naujos komandos, išbandę šią pramogą, „užsikabina“ ir greitai tampa nuolatiniais dalyviais. Čia nereikia būti „vaikščiojančia enciklopedija“ – svarbiausia smalsumas, gera nuotaika ir noras praleisti vakarą drauge. Kartais būtent naujokų komandai pavyksta nustebinti senbuvius netikėtais atsakymais ar pergale.
– Kur ir kada vyksta jūsų organizuojami žaidimai?
– Pirmuosius metus mano organizuojami protų mūšiai klajodavo po įvairius barus ir vykdavo skirtingomis savaitės dienomis. Buvo daug eksperimentų – ieškojau tinkamiausio formato ir laiko. Tačiau ilgainiui tradicija sustiprėjo: dabar žaidimai vyksta tik ketvirtadieniais viename iš Vilniaus centre esančių barų, o be viešų vakarų baruose esu kviečiamas ir į privačius renginius, kur protų mūšis tampa ypatinga šventės dalimi.
– Kodėl žaidimai vyksta ketvirtadieniais?
– Tai puiki savaitės diena: dar ne savaitgalis, bet visi jau laukia poilsio. Tai tapo tradicija, kurios daugelis nebeįsivaizduoja kitaip.
– Koks įsimintiniausias nutikimas įvyko žaidimuose per tuos metus?
– Per tiek metų atsitiko visko – nuo juokingų kuriozų iki labai jautrių akimirkų. Turime gražią tradiciją sveikinti žaidėjus gimtadienio proga, bet kartais būna prašymai pasveikinti ir šeimos sukūrimo ar vaikelio gimimo proga.
Yra tekę būti ir sužadėtuvių liudininku. Beje, keletą porų susipažino būtent mūsų žaidimuose, o kaip viso to tąsą pakvietė mane tapti jų vestuvių vedėju.
Buvę žaidimų, kai netikėtai žaidėjas paprašo mikrofono ir uždainuoja gyvai, savo kokybišku balsu nustebindamas ne tik mane, bet ir visą auditoriją.
Vieną kartą pats buvau labai nustebintas, kai viena komanda, visų žaidėjų vardu įteikė man geriausio protmūšio vedėjo Vilniuje nominaciją. Tokios istorijos primena, kad čia svarbiausia ne vien klausimai, bet ir bendruomeniškumas bei kartu patiriamos emocijos.
– Kas jus labiausiai motyvuoja tęsti?
– Man smagu matyti, kaip auga bendruomenė, kaip komandos grįžta, atsiveda draugų. Kai žmonės išeina iš baro su gera nuotaika, džiaugiasi ir mano širdis. Didžiausia motyvacija – matyti žmonių šypsenas ir komandas, kurios sugrįžta dar kartą.