„Šiąnakt iškeliavo mano tėtis“, – ankstų trečiadienio rytą pranešė jo sūnus.
Spalio 31-osios popietę pagerbti teatro legendos atminimą maldomis į Trijų Karalių koplyčią, esančią Bernardinų bažnyčioje Vilniuje, rinkosi artimieji, bendražygiai ir K. Smorigino talento gerbėjai.
Tarp susirinkusiųjų buvo ne tik šeimos nariai, bet ir ilgamečiai scenos partneriai, teatro bendruomenės nariai, menininkai. Susirinkusieji tyliai išreiškė pagarbą aktoriui, daugelį metų kūrusiam Lietuvos teatro istoriją.
Kostas Smoriginas gimė 1953 m. balandžio 22 d. Kaune.
Baigęs Lietuvos konservatoriją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją), jis tapo vienu iš ryškiausių Jaunimo teatro aktorių Vilniuje — spektakliuose kūrė įsimintinus vaidmenis, bendradarbiaudamas su režisieriais, tokiais kaip Eimuntas Nekrošius.
Jo aktorystė pasižymėjo intensyvumu, scena jam buvo vieta, kurioje jis tikrai gyveno. Jam svarbus buvo ne tik vaidmuo, bet ir santykis su publika. Be teatro, K.Smoriginas filmavosi kine, kūrė dainuojamosios poezijos programas.
1971–1975 m. studijavo Valstybinėje konservatorijoje (kurso vadovės Dalia Tamulevičiūtė ir Irena Bučienė).
1975–1999 m. ir nuo 2004 m. Jaunimo teatro aktorius ir režisierius. Studijuodamas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro (dainuojamosios poezijos) kūrėjų.
1995–1998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų („Mūsų kaime“, „Tikras garsas“, „Vėl kartu“).
Nuo 2000 m. ėmė rengti solinius koncertus, išleido dvi kompaktines plokšteles („Pilietis“, „Ponai ir Ponios“).