Savo „Facebook“ paskyroje M. Bertulis atvirai papasakojo apie tai, kodėl ilgą laiką automobilio vairavimo teisės jam atrodė nereikalingos.
„Ilgą laiką galvojau, kad tai ne man. Mano šeimoje beveik niekas nevairavo, augau be tėčio, brolių. Nebuvo kam įskiepyti bachūro paniatkių – juk tai pas mus laikoma ne tik praktiniu dalyku, bet ir brandos ar „vyriškumo“ įrodymu“, – rašė jis.
M. Bertulis prisiminė, kad gyvenant Kauno centre automobilio jam paprasčiausiai nereikėjo – visur galėjo nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu. Vėliau, prasidėjus kelionėms, kūrėjas vis rasdavo būdų keliauti be nuosavo automobilio.
Visgi lūžio tašku tapo kelionė į Australiją su mylimąja.
„Supratau, kad su viešuoju transportu skersai šalies nepervažiuosim, o tranzuoti dykumoje su gyvatėmis bei skorpionais – gal idėja ne iš logikos stalčiaus“, – juokėsi M. Bertulis.
Porai teko nuomotis automobilį, o M. Bertulis pirmą kartą išdrįso sėsti prie vairo.
„Gyvenimas ant ratų mane tiesiog užkabino. Galėdavau per dieną numinti 1000 kilometrų be jokios pertraukos“, – rašė jis.
Grįžęs į Lietuvą, kūrėjas nusprendė, kad atėjo metas pagaliau išmokti vairuoti. Instruktoriui Edvinui Rutkauskui, pas kurį mokėsi, jis viešai padėkojo už kantrybę ir motyvaciją: „Ant tiek pozityvus, bet tuo pačiu aiškiai dalykus dėstantis žmogus, kad galiu sakyti įgijau naują bičiulį.“
„Mielieji, nuo šiol prasideda naujas Bertulio gyvenimo etapas! Jeigu ir jūs abejojat savimi, tai žinokit – niekada nevėlu. Stumkit į šoną komforto zonas, tingumus, baimes ir varykit mokytis to, ko niekada negalvojot, kad mokysitės. Valio!“ – įrašą optimistiškai užbaigė Mantas.
Ir pridūrė, kad lauktų drąsaus automobilių salono pasiūlymo.
„Jeigu yra koks drąsus auto salonas ir nori man paskolinti mašiną – mielai priimčiau pavairuoti“, – šmaiktavo jis.