Praėjus dviem mėnesiams po M. Kiero mirties – jautrus J. Kierės atsivėrimas: „Jaučiau, kad kažkas mūsų laukia“ (1)

Lapkričio pirmosios dienos visuomet būna apgaubtos tylos ir susikaupimo – šiuo rimties metu savo širdis pilnai atveriame tiems, kurie jau paliko šį pasaulį. Tyliai prisimename jų šypsenas ir ištartus žodžius, aplankome kapus ir saugome jų šviesą, kuri šildo ir šildys mūsų gyvenimus.