Didžiąją gyvenimo dalį aktorius ir dainų kūrėjas praleido sostinėje, bet 1953 metų balandžio 22 dieną jis gimė Kaune, čia augo ir paliko savo pėdsakus.
Štai ant namo Mažeikių gatvėje, kuriame gyveno, nuo 2022 metų kabo lentelė su aktoriaus ištartais žodžiais.
Spalio 29-ąją kūrėjui išėjus anapilin gyventojai jo atminimą pagerbė pritvirtindami prie lentelės du baltus rožės žiedus.
O mokyklos, kurioje K.Smoriginas mokėsi, muziejuje yra išsaugota daiktų ir nuotraukų, pasakojančių apie jau paauglystėje pasireiškusį jo talentą.
Tačiau dabartinė buto, kuriame gimė būsimasis aktorius, gyventoja Julija bei jį pažinoję kauniečiai norėtų, kad menininko atminimas būtų įamžintas įspūdingiau.
Gyveno, kol baigė vidurinę
Mažeikių gatvėje iki šių dienų išliko 1927 metais statytas trijų aukštų medinis namas, kuriame gyveno K.Smoriginas su tėvais Kostu Smoriginu ir motina Galina Chodakauskaite-Smoriginiene. Būsimo menininko šeima buvo įsikūrusi antrame aukšte.
K.Smoriginas čia dienas leido iki 1971 metų, kol baigė 6-ąją vidurinę mokyklą ir išvyko studijuoti į sostinę, tuometinę Valstybinę konservatoriją.
Dabar pasibeldus į buvusio Smoriginų šeimos buto duris jas atvėrė žilaplaukė moteris – kaunietė Julija – ir nenustebo, kad ieškome K.Smorigino pėdsakų.
Senjorė sakė, kad mirus K.Smorigino tėvui, o vėliau ir motinai aktoriaus šeima paveldėtą butą pardavė, o naujieji šeimininkai jį pertvarkė.
Julija nedidelį butą 2001 metais įsigijo jau iš naujųjų jo savininkų.
Išliko krosnis ir balkonas
Smoriginai 40 kvadratinių metrų bute turėjo du nedidelius, bet jaukius kambarius ir virtuvę.
Nuo senųjų laikų išliko tik medinės kambarių durys ir puikiai veikianti krosnis, kuria moteris namus pasišildo ir dabar.
Taip pat yra ir balkonas, kuriuo naudodavosi Smoriginų šeima. Iš jo atsiveria puikus vaizdas į Nemuną.
„Man su K.Smoriginu neteko susitikti. Bet aš labai mėgstu jo kūrybą. Manau, kad jo atminimą tikrai reikėtų įamžinti – mes nebūtume prieš, jei ant namo atsirastų memorialinė lenta“, – atviravo Julija.
Pagerbė baltais rožių žiedais
Tame pačiame name gyvenanti Rasa Babrovienė sakė iš senųjų kaimynų girdėjusi, kad jie visi čia gyveno lyg viena šeima.
„Mes ir dabar taip stengiamės gyventi ir branginame faktą, kad čia gyveno K.Smoriginas“, – kalbėjo kaunietė.
Ant namo fasado yra pritvirtinta maža lentelė, kurioje rašoma: „Negaliu nieko neveikti, tada man darosi neįdomu gyventi. Aktorius Kostas Smoriginas“.
R.Babrovienė atskleidė, kad šią lentelę prie namo, atsiklaususi gyventojų leidimo, pritvirtino Žemuosiuose Šančiuose gyvenanti gidė Rolanda Girskienė.
Aktoriui mirus R.Babrovienė prie šios lentelės pritvirtino baltus rožės žiedus.
Vietoj pamokų eidavo į kiną
Netoli nuo buvusių K.Smorigino namų gyvena jį pažinoję Janina ir Gintautas Arūnai.
G.Arūnas prisiminė, kad K.Smorigino tėvas dirbo prie Nemuno buvusioje irklavimo bazėje, prižiūrėjo ir remontavo bazės techniką. Dėl to vyrą kaimynai vadino Bocmanu, o mažąjį Kostą – Bocmaniuku.
„Šauni buvo ir jo motina G.Chodakauskaitė. Žiemą, kai Kauno marios užšaldavo, su ja eidavome žvejoti. Išsikirsdavome eketes ir sėdėdavome ant ledo, kol kas nors užkibdavo“, – pasakojo G.Arūnas.
J.Arūnienė už K.Smoriginą vyresnė 10 metų, bet kai buvo vaikai ir jaunuoliai, jie bendraudavo.
„Atsimenu, kad jis buvo labai draugiškas ir šaunus. Jau grojo gitara – atsidaręs savo namų langą ar įsitaisęs balkone grodavo ir dainuodavo, kad visi girdėtų“, – prisiminimais dalijosi J.Arūnienė.
Vyresni draugai susibūrę kieme ar namuose jo taip pat vis prašydavo pagroti ir padainuoti.
„Tėvas jam buvo nupirkęs akordeoną, o groti juo Kostas mokėsi po pamokų lankydamas J.Gruodžio muzikos mokyklą.
Kartais būdavo, kad jis akordeoną paslėpdavo parduotuvės daiktų saugojimo kameroje ir eidavo ne mokytis groti, o į kino teatrą „Taika“, kuris buvo visai netoliese, A.Juozapavičiaus prospekte“, – pasakojo J.Arūnienė.
Išsaugojo kelias nuotraukas
K.Smoriginas lankė Aukštuosiuose Šančiuose buvusią 6-ąją vidurinę mokyklą. Mokymo įstaiga buvo įkurta dar 1938 metais, jos projekto autorius – garsus architektas Stasys Kudokas.
Dabar tai – Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija. Joje veikia muziejus, kur kaupiami ir saugomi su garsiais auklėtiniais susiję eksponatai.
Muziejaus vadovė Arza Leonavičienė atskleidė, kad K.Smoriginas iš pradžių mokėsi 19-ojoje pradinėje mokykloje ir tik ją baigęs pradėjo lankyti tuometinę 6-ąją vidurinę.
Muziejuje saugomos kelios nuotraukos, kuriose įamžintas būsimas aktorius. Viena jų daryta bebaigiant 5-ąją klasę – K.Smoriginas stovi viršutinėje eilėje dešinėje.
Kita nuotrauka daryta 1970 metais. Joje įamžinta, kaip vėliau išgarsėsiantis mokinys vedė vakarą, skirtą draugystei.
Mokyklos direktorė Rūta Songailienė pasakojo, kad anuomet mokymo įstaigoje veikė teatro studija ir nuolat buvo kuriami spektakliai.
Štai 1966 metais mokykloje buvo statoma opera „Žiogas ir skruzdėlė“. Kurti ją padėjo kompozitorius ir operos autorius Viktoras Kuprevičius. Mokinių parengtoje programoje rašoma, kad K.Smoriginas atliko Voro vaidmenį.
Išlikusi ir viena nuotrauka, kurioje gali būti įamžintas Voras, tačiau ji neryški.
Leido sau net nusikeikti
Muziejaus vadovė A.Leonavičienė atskleidė, kad yra likę K.Smorigino bendraklasių pasakojimai apie vieną spektaklį.
Mokykloje buvo statomas vaidinimas „Pelenė“, kuriame K.Smoriginas vaidino pamotę.
„Vaidindamas jis staiga ištarė netikėtą frazę: „Ištekės Marceliukė, ištekės, jo... tv... m..., jei ne šiemet, kitąmet.“
Moksleiviai iš juoko net raitėsi ant žemės.
„Jis leido sau viską, ką norėjo“, – pasakojo muziejininkė.
Vienos pamokos visai nemėgo
Muziejuje saugomas ir 11B klasės dienynas. Jame galima pamatyti, kaip K.Smoriginas mokėsi.
Muzika, automobilizmas, fizinis lavinimas, biologija moksleiviui sekėsi ir jis turėjo tuo metu aukščiausius įvertinimus – penketus.
Tikslieji mokslai ir kalbos K.Smoriginui sekėsi prasčiau.
O štai visuomenės mokslų, kurių metu buvo dėstoma ir sovietinė ideologija, jis, matyt, visai nemėgo – žinios įvertintos trejetu, yra ir pastabų, kad iš šių pamokų moksleivis pabėgdavo.
Klasei suteiks kūrėjo vardą?
R.Songailienė sakė, kad aktorius kelis kartus lankėsi savo mokykloje.
„K.Smoriginas Kauno nepamiršo, jį vadino savo gimtuoju miestu. Manau, kad čia jo atminimą būtų galima įamžinti.
Bet gal skubėti neverta, geriau pamąstyti, kaip tai prasmingai padaryti“, – mintimis dalijosi progimnazijos vadovė.
Vienu iš pagarbos ženklų galėtų būti progimnazijoje esančiai muzikos klasei suteikti K.Smorigino vardą.
Suprato, kad gimė talentas
Pavyko pakalbinti ir kaunietį Valdą Puką, kuris taip pat baigė tuometinę 6-ąją vidurinę mokyklą. Jis už K.Smoriginą vyresnis penkeriais metais.
Vyrui įstrigo vienas su būsimu aktoriumi susijęs epizodas.
„Mokydamasis mokykloje dalyvavau saviveiklinėje veikloje. Buvau dešimtokas, kai mokytojas Ignas Didžpetris pakvietė dalyvauti operoje „Žiogas ir skruzdėlė“ ir pasiūlė atlikti Voro ariją“, – prisiminė kaunietis.
V.Pukas norėjo išsisukti, bet nuėjo į pirmąją repeticiją. Tačiau pamatęs, kad susirinkusios vien mergaitės, vaidmens galutinai atsisakė.
Opera buvo parodyta ne tik mokykloje, bet ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre bei per televiziją.
„Išgirdęs, kaip Voro ariją atliko ir kaip vaidino K.Smoriginas, supratau, kad gimsta naujas talentas, apėmė nuojauta, jog tai bus ryškus asmuo teatro gyvenime.
Džiaugiausi ir tuo, kad tąsyk to vaidmens atsisakiau“, – prisiminė V.Pukas.
Atsimena žygį į kino teatrą
Ir kaunietė Mireta Šiurkienė su K.Smoriginu mokėsi toje pačioje mokykloje, tik paralelinėje klasėje.
Tuo metu berniukų ir mergaičių santykiai, pasak moters, buvo santūrūs, pagarbūs.
Vis dėlto būdamas šeštokas ar septintokas K.Smoriginas jam patikusią mergaitę Miretą Steiblytę pakvietė į kiną.
Žemuosiuose Šančiuose veikė kino teatras „Taika“, tąsyk jame rodė filmą „Trys muškietininkai“.
„Nusipirkome bilietus, juos tikrino prie durų stovėjusi kontrolierė, kuri pažinojo Kostą ir jo motiną. Ir štai filmui įpusėjus atsivėrė kino salės durys ir kontrolierė pašaukė Kostą, kad jis eitų namo, įleistų iš darbo grįžusią motiną, nes ji neturėjo raktų“, – prisiminė M.Šiurkienė.
Vaikinas išėjo ir nebegrįžo – mergaitė viena baigė žiūrėti filmą.
M.Šiurkienė pasakojo, kad vėliau bendravimas nutrūko. Tik per mokyklos baigiamąjį pokylį K.Smoriginas pakvietė šokti.
„Kodėl anuomet negrįžo, taip ir nepaaiškino. Gal nedrįso“, – svarstė moteris.
Baigusi studijas M.Šiurkienė tapo filologe ir daug metų dirbo mokytoja. Kelis kartus K.Smoriginą ji matė scenoje.