Atmindami žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, socialiniuose tinkluose žinomi žmonės dalijosi prisiminimais ir mintimis apie kraupią naktį prieš 35-erius metus.
Ne vienas jų pasisakė apie laisvę, kurią dabar turime, ir kaip turėtume ją vertinti.
Sausio 13-osios įvykius prisiminė žurnalistas, keliautojas ir laidų vedėjas Martynas Starkus.
35-osios sausio įvykių metinės: minia rinkosi prie atminimo laužų
„Sausio 12-ąją, prieš 35 metus, nėjau į mokyklą. Žinoma, nes kokie mokslai, svarbūs dalykai vyko, pats pasakojau draugams, apie vakarykščius įvykius Spaudos rūmuose, apie per sovietų puolimą užsuktas vandens žarnas, pašautą žmogų ir šuolius nuo 2 aukšto stogo. Ten palikau savo kuprinę su pažymių knygele ir keliais sąsiuviniais, neramu buvo, kad atseks ir suims. Bet ką jau dabar. Įtampos tądien ir šiaip pakako. Tik namuose sėdėti negalėjome.
Iš kelių vietų, kur traukė žmonės, su tėvais pasirinkome Aukščiausiosios tarybos prieigas. Mama nusprendė manęs, abituriento, po vakarykščių nuotykių nebepaleisti, tačiau pražiopsojo dviem metais jaunesnį brolį, kuris draugų įkalbėtas, ar vyresnėlio nuotykių įkvėptas kažkuriuo metu atsiskyrė ir nulėkė su saviškiais prie televizijos bokšto. Susisiekti neįmanoma, beliko tikėtis, kad viskas ten jiems bus gerai.
Susiję straipsniai
Sutemo, šalo, prie AT žmonių daugėjo, buvo neramu, bet visus palaikė ta visuotinė stiprybė ir žinojimas, kad esame teisingame kelyje. Ir kad dabar, arba vėl – nežinia kada. Jei iš vis tokia proga kada bus. Vienintelis blogumas tom valandom – jokių žinių iš brolio. Ne išmaniųjų laikai, mieli mano jaunieji draugai.
Kažkuriuo metu esančius prie barikadų centre pasiekė žinia apie prasidėjusią sovietų agresiją prie TV bokšto ir Konarskio gatvėje. Mama meldėsi, kad tik broliui viskas būtų gerai, tačiau dar kurį laiką likome. Šalčiui, nuovargiui ir nerimui dėl brolio pradėjus laužti galutinai ir situacijai mūsų aplinkoje lyg ir nesikeičiant, tėvai nusprendė vykti namo, į Viršuliškes. Taip jau sutapo, kad grįžome beveik vienu metu visi. Mano jaunėlio Vytauto ausis kraujavo, kurį laiką viena ausimi bičiukas nieko negirdėjo, nes šalia esantis tankas pradėjo šaudyti. Brolis iki šiol nepamena, kaip grįžo namo.
Pasisekė. Ne visiems taip gerai ta naktis baigėsi.
Prisiminkime kritusius už Laisvę“, – prisiminimais dalijosi M. Starkus.
Apie tą naktį iškovotos laisvės svarbą prakalbo ir komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis.
„Ši diena šiandien svarbi kaip niekad. Kaip niekad svarbu prisiminti, kad ta Laisvė, kurioje gyvename ir kuria mėgaujamės šiandien, buvo iškovota žmonių gyvybėmis.
Ir, kad jei ne tie drąsūs žmonės, šiandien galbūt vis dar važinėtume žiguliais, stovėtume eilėje prie mėsos ir bijotume cyptelėti ant valdžios, kad nepasodintų. Lygiai kaip labai labai svarbu suprasti, kad į mūsų visų Laisvę vėl kėsinamasi.
Pirmą kartą per 35-erius metus Lietuva neturi Prezidento, Premjero kėdėje – absoliuti neviltis, o Seime kiuksanti dauguma – labiau veikia ne mūsų šalies naudai.
Todėl kaip niekada turime būti vieningi, kaip niekada turime telktis ir suprasti, kad Laisvė nėra savaime suprantama. Mes tiesiog įpratome joje gyventi ir nebesuprantame, kad gali būti kitaip. O gali.
Prieš 35-erius metus buvo naktis, dovanojusi mums naują gyvenimą.
Ir mes visada liksime dėkingi žmonėms, kurie tąnakt jį mums iškovojo.
Ta naktis gali pasikartoti. Ir tik nuo mūsų visų – ne valdžios, o mūsų visų priklausys, ar mes tą nuostabią savo Laisvę išsaugosime.
Dar kartą – ačiū žmonėms, tą naktį savo gyvenimus paaukojusiems vardan kitokios, šviesios ir Laisvos mūsų vaikų ateities“, – rašė S. Vaitulionis.
Jiems antrino ir politikas Remigijus Šimašius, kuris sausio 12-ąją atšventė savo gimtadienį.
„Gimtadienis man visada bus suaugęs su Laisvės gynėjų diena. Nuo tada, kai čia, prie Seimo, drauge atstovėjome tą Sausio 13-osios naktį.
Šiandien vėl esu pilnas dėkingumo visiems, kurie tada atstovėjo drauge. Čia. Kitose vietose. Amžiną atilsį herojams, kurie tuomet paaukojo brangiausią – gyvybę.
Ačiū visiems, kurie išaugino mūsų laisvę per 35 metus.
Gyvenu tarp nuostabių žmonių. Nuostabioje šalyje. Ačiū Jums už sveikinimus, o labiausiai – už kelionę drauge!“, – rašė R. Šimašius.