„Kodėl mes taip negyvename?“ – stebisi lietuviai.
„Kabukio kelionės“ įkūrėja ir kelionių į Pietų Korėją organizatorė Kamilė Aleliūnienė sako, kad precizišką švarą užtikrina ne didelės investicijos, o bendruomeniškumo principas. Tai – raktas į daugelį skirtumų, stebinančių keliautojus.
„Kol pas mus gajus požiūris „ne aš numečiau – ne aš ir pakelsiu“, Pietų Korėjoje mąstoma priešingai. Nuo mažų dienų jiems diegiama, kad aplink save turi palaikyti švarą, nes švara yra ir sveikata, ir tavo paties veidas. Čia visi, turintys savo parduotuvėles ar kavines, tvarkosi ne tik viduje, bet ir aplink. Surenka ir išrūšiuoja net ne savo šiukšles. Ir galiausiai susideda visas tinklas, kai vieni apie kitus galvoja. Taip atsiranda tvarka“, – pasakoja Kamilė.
Bendruomeniškumas diktuoja gyvenimo būdą
Nuo mažų dienų Pietų Korėjos kultūra besižavėjusi K. Aleliūnienė su šia šalimi susiejo mokslus, o vėliau išvyko į studijų mainus. Įsiliejusi į vietinių gyvenimą ir sukaupusi patirties, galiausiai pradėjo organizuoti keliautojų grupes. Moteris sako, kad šalis sužavėjo ne tik savo stulbinančia gamta, moderniais miestais, bet ir žmonių būdu.
„Tai ne tik labai bendruomeniška, bet ir aktyvi, konkurencinga, protestuojanti visuomenė. Mes esame individualistai, galvojam labiau apie save – ten mano erdvė, o ten jau ne mano. Korėjiečiai supranta – jeigu tu apie kitus galvosi, tai ir kiti apie tave galvos“, – sako kelionių organizatorė.
Bendruomeninis mąstymas ir pagarba ryškūs visose srityse. Pavyzdžiui, bendraujant su vyresnio amžiaus žmonėmis.
„Čia vyresnis žmogus visada yra teisesnis. Prie stalo jis bus pirmas, kuris pradės valgyti ir gaus geresnį kąsnį. Vyresnis galės tau skųstis, o tu jam – ne. Tai galioja nepaisant to, kiek žmogus vyresnis – savaite ar 50 metų. Tiesa, vietinės močiutės visos atrodo vienodai – garbanoti plaukai, gėlėtos kelnės ir liemenės. Ir visos vienodai mielos“, – šypsosi Kamilė.
Pasak jos, korėjiečiai yra labai vaišingi, o nepriėmus jų dosnumo galima įsivelti ir į konfliktą.
„Priimti vaišingumą būtina, o atsidėkoti įprasta dovanėlėmis. Dovanų kultūra ten labai svarbi. Arbatpinigiai daugumoje vietų nepripažįstami. Jei norima atsidėkoti gidui, vairuotojui ar kitam vietiniam, tam tinka įvairios smulkmenos iš Lietuvos, skanėstai, saldumynai. Tai jie labai mėgsta ir vertina“, – sako ji.
Maistas skirtas dalintis ir mėgautis
Jei korėjietis pakvietė vakarieniauti, jis būtinai ir sumokės už tavo maistą. O ir pats valgymo būdas yra šiek tiek kitoks, nei įprasta Vakaruose. Su užsisakytu patiekalu visuomet atnešama daug mažų priedų, o valgoma viską dalijantis.
„Užsisakai, atrodo, vieną patiekalą, bet ateina dar daugybė mažų patiekalėlių. Juokiamės, kad pavalgymas – kaip dar vienos Kūčios. Lietuvius stebina, kaip korėjiečiai greitai išalksta. Jie nuolat įpratę valgyti, ragauti, skanauti. Čia lengva persivalgyti, bet maistas sveikas ir subalansuotas, todėl žmonės puikios formos“, – sako „Kabukio kelionės“ įkūrėja.
Patiekalai paprastai neriebūs, su daug skaidulų, gausu neregėtų žuvų, jūros žolių, marinuotų produktų. Tad kelionė į Pietų Korėją neretam pakoreguoja ir požiūrį į mitybą, o žarnynui išeina į naudą.
„Yra ir tokių dalykų, kurių ne kiekvienas keliautojas drįsta paragauti. Judantis aštuonkojis – san-nakji – kurį mes kartais ragaujame jūros gėrybių turguje, ne visiems prie širdies. Tik patys drąsiausi išdrįsta jo paragauti. Konservatyviems valgytojams visada patinka korėjietiškas barbekiu, kepta vištiena. O apie desertus galima pasakoti ir pasakoti“, – sako Kamilė.
Vasarą ten populiariausi „skusti“ ledai su priedais – bingsu. O šaltuoju metu rekomenduojama paragauti vietinių močiučių pardavinėjamo hotteok – blyno, įdaryto medumi, cinamonu ir riešutais.
Galimybė prisiliesti prie budizmo tradicijos
Pasak kelionių organizatorės, didžiausią įspūdį lietuviams palieka programa sename budistų vienuolyne. Tai reta proga vakariečiams įsilieti į tikrą vienuolių gyvenimą ir dvi dienas praleisti taip, kaip jie.
„Mes tiesiog esame „ištremti“ į kalnus dviem dienoms. Turime specialią aprangą, nakvojame ant čiužinių kaip tikri vienuoliai ir turime visas budistines apeigas. Einame medituoti, stebime pasirodymus, vienuoliai pasakoja mums apie gyvenimą, sutarimą tarpusavyje, draugiškumą“, – pasakoja K. Aleliūnienė.
Pasak jos, ši kelionės dalis visiems labiausiai įsimena. Nors kai kuriems iš pradžių būna sunku išsėdėti su savo mintimis, sulėtinti tempą – juk esame įpratę skubėti ir būti priverstinai produktyvūs. Tačiau galiausiai ši patirtis visiems tampa praturtinanti, o gal net ir keičianti požiūrį.
„Penktą ryto mes jau turime būti salėje kartu su vienuoliais. Klausomės jų giesmių, jaučiame tą ypatingą atmosferą, dalyvaujame ceremonijose su būgnais. Tai būdas prisiliesti prie tų kraštų mentaliteto ištakų, pajausti, iš kur kilo tos bendruomeniškumo ir bendrystės idėjos“, – sako kelionių organizatorė.
Konkurencija ir tobulumo siekis – visose srityse
Kaip ir visur pasaulyje, Pietų Korėjoje yra savų iššūkių. Žmonės čia patiria didžiulį spaudimą dėl konkurencijos ir visose srityse siekia geriausio rezultato. Vakariečių akimis ši konkurencija gali atrodyti tiesiog drakoniška.
„Jie visuose gyvenimo atvejuose konkuruoja, nes gyvena kultūroje, kurioje yra milijonai žmonių. Vienas iš pranašumų prieš konkurentą – grožis. Todėl juo labai rūpinasi tiek moterys, tiek vyrai. Daug dėmesio skiria odos priežiūrai, labai seka madą“, – pasakoja Kamilė.
Tiesa, į grožį korėjiečiai žiūri ne tik kaip į išorinį dalyką, bet laiko jį vidaus atspindžiu.
„Korėjietis tikrai nevynios į vatą ir tau pasakys, kad priaugai svorio ar iškilo aknė. Taip jie parodo rūpestį, nes grožis yra ne tik išorės, bet ir vidaus atspindys. Gal tu susidūrei su stresu, gal neturi pinigų ir negali nusipirkti gerų produktų – tai jiems atrodo svarbu“, – aiškina „Kabukio kelionės“ įkūrėja.
Kitas būdas konkuruoti – mokslas. Einama iki kraštutinumų, kai vaikai per parą miega 2–3 val., nes daug mokosi. O kai vyksta moksleivių egzaminai, Seule net neskraido lėktuvai.
„Tai turbūt svarbiausias dalykas jų gyvenime. Jeigu blogai baigi mokslus, reiškia, neįstosi į gerą universitetą ir neturėsi gerų šansų gauti darbą. O ten į vieną darbo vietą gali pretenduoti ir kelios dešimtys tūkstančių žmonių“, – pasakoja Kamilė.
Lauktuves vežasi maišais
Nors ir siekiantys tobulumo, nuolat skubantys, pietų korėjiečiai garsėja šiltu būdu. Keliautojus jie priima noriai ir atvirai. Kitaip nei kaimyninėje Japonijoje, Pietų Korėjoje lengviau susidraugauti ar pasišnekučiuoti su vietiniais. Tai dažnai nustebina keliautojus ir laužo stereotipus, kad šiuose kraštuose gyvena uždari žmonės.
„Iš tiesų iš kelionės po šią šalį lietuviai grįžta pakeitę ne vieną išankstinę nuomonę. Tai vieta, kuri paliečia tave, o kartais gali skatinti ir transformacijas. O jei ne – tai tikrai palieka neišdildomus įspūdžius“, – šypsosi kelionių organizatorė.
Namo keliautojai vežasi ne tik praturtintą pasaulėvaizdį, bet ir maišus lauktuvių. Mat kainos šioje šalyje draugiškos, o kokybė – aukšta.
„Lauktuvėms dažniausiai perka veido kaukes. Kosmetika ten itin aukštos kokybės ir nebrangi. Vežamės kilogramais. Vienas keliautojas atsivežė visą tuščią lagaminą ir prisipirko rūbų, nes ten labai geras kainos ir kokybės santykis. Tiesa, kai kuriose parduotuvėse kaina ant etiketės būna didesnė nei sumoki realybėje, nes PVM mokestis nenuskaičiuojamas. Mėgstami ir užkandžiai su korėjietiškais čili pipirais, valgymo lazdelės, arbata, maisto papildai, elektronikos prekės. O kai kurie tiesiog įsimeta maišą ryžių. Šiaip ar taip, gražiausias lauktuves parsivežame savo prisiminimuose“, – sako Kamilė.