Muzikė šių metų sausio 22 dieną pasitiko 88-ąjį gimtadienį viena savo namuose sostinės centre. „Rinkos aikštė“ pasidomėjo, kaip ir kuo gyvena garsi pianistė. Koncertmeisterė Ž. Noreikienė – ne tik scenos aristokratė, bet ir moters grožio etalonas. O man ši dama ir jos pasakojimas buvo tikras lobis! Tenoro Virgilijaus Noreikos (1935–2018) pirmoji žmona Žaneta apibūdinama kaip vienintelė Lietuvoje koncertmeisterė, sugebėjusi atskleisti šios solisto šešėlyje paprastai liekančios profesijos svarbą ir patrauklumą.
Profesiją paliko tik prieš metus
Žaneta tik prieš metus atsisakė darbo su mokiniais. Nutraukti pedagoginę veiklą privertė „degančios“ kojos, ypač čiurnos, nes pianistė negali ilgai sėdėti jų nuleidusi dėl skausmo.
E. Puidokaitė-Atlanta – apie tai, kodėl paliko sceną, 4 piršlybas ir trankų sugrįžimą
Scenos aristokratei šie nemalonūs pojūčiai paūmėjo pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19. Dar kiek laiko ji nesikreipė į medikus, o kai nuėjo, nieko paguodžiančio neišgirdo.
Diagnozė – kaulų retėjimas. Dėl to pastaruoju metu moteris dažnai sėdi ar guli ant sofos ištiesusi kojas, nes jokie vaistai „degančių“ kojų sindromo nesumažina.
Susiję straipsniai
Aistra kulinarijai – nuo kūdikystės
Bet Žaneta neprarado smalsumo gyvenimui, nesijaučia bejėgė ir kasdienybėje sukasi be pagalbininkų. Sykį, kai neužmigo, atsikėlė pirmą valandą nakties ir nuėjusi į virtuvę paruošė kapotą Napoleono torto tešlą. Valandą ją peiliu kapojo, net ranką paskaudo, o dieną kepė lakštus. Jos torto yra ragavę pusę Vilniaus!
Pasirodo, Žaneta virtuvės paslaptis vaikystėje perėmė iš mamos Elenos, kasdien ruošusios maistą šeimai. Pirmagimė su dideliu malonumu sėdėdavo virtuvėje ir žiūrėdavo, kaip ji gamindavo.
Pirmasis pianinas – iš tvarto
Tėvai nebuvo muzikai , o vyriausią dukrą mokytis groti pianinu paakino vaikystės draugė, skambinusi tuo instrumentu.
„Susižavėjau, panorau išmokti skambinti taip pat. Paprašiau tėtės, kad nupirktų pianiną. Tėvelis ilgai ieškojo naudoto instrumento, mat naujas tuomet – jau gerokai po karo – kainavo brangiai. Pagaliau jis surado pas vieną žmogų tvarte, vištų apdergtą. Užtat tai buvo „Bernstein“ – vienos garsiausių pasaulyje firmos pianinas“, – pasakojo Žaneta.
Mėsos kombinato Kaune savininkas Leonidas išpildė dukros norą namuose groti instrumentu, ir jai tik sykį pianinas buvo įkyrėjęs dėl suprantamos priežasties – Žaneta skambindavo ir girdėdavo už lango sniego gniūžtėmis besimėtančius, žaidžiančius vaikus, ją taip viliodavo bėgti į kiemą.
– Užmuškite, bet aš nenoriu groti, – sykį pasakė tėvams. Tačiau vaikišką užgaidą greitai numalšino nenumaldomas noras, užbūręs visam gyvenimui, – tapti pianiste.
Jos vardas skambėjo didžiosiose pasaulio scenose
Žanetos vardas skambėjo didžiosiose pasaulio scenose, kai gyvenome už geležinės uždangos. Ji akompanavo operos tenorui Virgilijui Noreikai, sopranui Irenai Milkevičiūtei, baritonui Eugenijui Vasilevskiui.
„Aš dabar nedirbu, bet labai pasiilgstu pianino. Noriu turėti dainininkų, norėčiau dirbti, bet negaliu ilgai sėdėti, groti, nors man labai patinka. Kitos specialybės neįsivaizduoju, gerai, kad taip pakrypo mano kelias, nes galėjau būti ir solistė“, – užsiminė moteris.
Neeiliniai gabumai atsiskleidė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, antrame kurse. Žaneta jau tuomet grojo su konservatorijos simfoniniu orkestru Camille’io Saint-Saenso koncertą. O trečiame kurse susipažino su penktakursiu, būsimuoju scenos grandu ir sutuoktiniu Virgilijumi.
Netrukus jiedu surengė solinį koncertą, pianistė išsaugojo net pirmą afišą, kuri skelbė apie Žanetos Kochanaitės ir Virgilijaus Noreikos pasirodymą. Ji vieną dalį grojo solo, o kitą akompanavo.
Žanetos vardo ir grožio daugelis nepamiršo iki šiol – koncertmeisterė dėl grojimo ir dėl dailios išvaizdos nepaliko abejingų! Apie tai man pasakojo mama, nes scenos aristokratė buvo jos kartos žmogus.
Užaugo neeilinėje šeimoje
Kai apie tai užsiminiau Žanetai, ji papasakojo daugiau apie savo šaknis, vardo kilmę ir atgarsius apie dailią išvaizdą.
Pianistė – labai maišyta, nes senelis iš mamos pusės buvo lietuvis, senelė – lenkė; močiutė iš tėčio pusės – vokietė, senelis – gudas. Pianistės tėtis mokėjo kalbėti keliomis kalbomis: rusų, vokiečių, žydų, lenkų. Dukra neslėpė, jog tėvas buvo gabus žmogus.
Tėvai mėgo eiti į kiną, todėl filmai su aktore Jeanette Anna MacDonald (1903–1965) įkvėpė pavadinti pirmagimę jos vardu. Jaunesnių Žanetos brolio Romualdo ir sesers Kristinos vardai – taip pat populiarių tos kartos aktorių.
Dėl jos grožio vyrai ėjo iš proto, bet širdį pavergė Virgilijus Noreika
Tačiau grįžkime prie nepamirštamos Žanetos ir Virgilijaus meilės istorijos, kurią nugulė laiko dulkės.
Virgilijus konservatoriją baigė anksčiau ir laukė, kol ją baigs Žaneta. Jiedu draugavo penkerius metus, o santuoka truko dvidešimt metų.
– Reikėjo labai daug groti, meilei nebuvo daug laiko. O gyventi susimetus tada nebuvo mados. Kai baigiau mokslus, „apsiženijom“, – prisiminė žavingoji koncertmeisterė.
Dėl jos grožio vyrai ėjo iš proto, Žaneta pasakojo, jog jie jai lipo ant kulnų net užsienyje. Gražia žmona Virgilijus labai didžiavosi. Šią moterį tenoras dievino.
– Jis mokėjo vertinti mane, pagal horoskopą buvo Mergelė, švelnus, geras, labai talentingas žmogus. Aukštumų pasiekė per darbą, buvo didelis darbininkas, – prisiminė buvusi žmona.
Su Virgilijumi ji apvažiavo visą pasaulį: pirmiausia buvo Kanada, paskui Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, Čilė, Peru, Švedija.1968-aisiais Noreikai, surengę pirmą koncertą Kanadoje, nesitikėjo, jog kada nors šioje šalyje įsikurs jų dukra Rasa. Koks gražus sutapimas!
Dukra įgyvendino savo svajonę
Valstybiniame dailės institute Vilniuje grafikos dizaino specialybę įgijusi ir netoli Vankuverio įsikūrusi muzikų atžala iki pandemijos dirbo pagal profesiją. Pokyčiai privertė imtis verslo – 61 metų Rasa įkūrė kavinę ir pati joje dirba. Kavinė buvo moters svajonė, kuri pagaliau išsipildė. Ji kepa tortus, kibinus, verda virtinukus, juk kulinarės gyslelę paveldėjo iš šeimos.
Visą gyvenimą – vienoje darbovietėje
Baigusi konservatoriją Žaneta 1960 metais pradėjo dirbti Lietuvos operos ir baleto teatre. Tai – vienintelė koncertmeisterės darbovietė, kurioje išdirbo daugiau nei keturiasdešimt metų.
„Išėjau per vieną solistą, prasidėjo intrigos. Parašiau prašymą, negavau jokios kompensacijos“, – užsiminė geidžiama koncertmeisterė.
Net kai išsiskyrė su Virgilijumi, kuris buvo ne tik tenoras, bet ir teatro vadovas, Žanetos paslaugų, gink Dieve, nebuvo atsisakyta.
„Kaip galėjo jis mane atleisti, jei buvau vienintelė nusipelniusi artistė. Dėl manęs mušdavosi dirigentai, nes visiems reikėdavo akompanuoti“, – prisiminė pašnekovė.
Virgilijus vedė baleriną Loretą Bartusevičiūtę, po kiek laiko Žaneta ištekėjo už tenoro Eugenijaus Vasilevskio. Tarp dviejų porų, dirbusių Operos ir baleto teatre, nebuvo jokios trinties.
Tenoras su balerina pragyveno iki paskutinių savo dienų, o koncertmeisterė su baritonu išsiskyrė po keleto bendro gyvenimo metų.
Antrasis Žanetos vyras nebuvo jos sielos draugas, skirtingai negu Virgilijus.
– Su Noreika buvome dvi obuolio puselės, – tvirtai ištarė Žaneta.
Vasilevskį ji apibūdino kaip žmogų ne iš jos kompanijos. Nors Eugenijaus balsas labai gražus, jis labai trumpai dainavo teatre. Žaneta baritoną pavadino netgi tinginiu, nes vyras nebenorėjo dainuoti. Dabar sutuoktinis jai visai nerūpi.
– Nežinau apie jį nieko. Turiu savo draugų ratą, problemų, turiu dukrą. Kitais rūpintis man neįprasta, – užsiminė Ž. Noreikienė.
Kelionę atidėlioja
Motina jau du dešimtmečius ruošiasi išvykti į Kanadą pas dukrą, bet vis atidėlioja kelionę. Anksčiau ją Vilniuje laikė mokiniai, su kuriais pavyko pasiekti aukštų rezultatų.
Viena jų – operos solistė iš Kazanės Lilija Gubaidulina, 2010 metais laimėjusi muzikinį konkursą „Triumfo arka“ ir tapusi auksiniu Lietuvos balsu. Po šio projekto Žanetą tiesiog užpuolė mokiniai, o ji jautė moralinį pasitenkinimą, jog gali padėti atskleisti muzikinius gabumus.
Dabar senjorė baiminasi, jog svetur neturėtų su kuo bendrauti, nes nemoka anglų kalbos. Motina su dukra, nepaisant laiko skirtumo, kasdien susisiekia vaizdo skambučiu. Todėl pianistė nejaučia, kad ji išvažiavusi.
– Esu fatalistė, nieko dabar nesprendžiu, viską likimas nusprendžia, mes galime tik ką nors pakoreguoti. Jau seniai turėjau būti Kanadoje, bet vis dar esu Vilniuje, – tarstelėjo senjorė.
Jaukiuose namuose vienatvės nejaučia
Žaneta nesijaučia vieniša erdviuose namuose sostinės Naujamiestyje, nes gerai sutaria su kaimynais, juos pavaišina Napaleono tortu, balandėliais ar kitais gardžiais patiekalais.
„Aš viską moku, gaminu kiekvieną dieną sau valgį. Negaliu valgyti restoranų maisto. Neseniai gaminau balandėlius, tai ir kaimynams prigaminau. Nelabai kur išeinu, draugė iš turgaus nupirko uogų, bulvių. Sesuo buvo atėjusi į svečius, kepiau bulvinių blynų, nes ji norėjo“, – apie smagų buvimą namuose pasakojo koncertmeisterė.
Nors neteko progos apsilankyti Žanetos namuose, iš jos pasakojimo susidariau labai gražų vaizdą: beveik šimto kvadratinių metrų ploto butas su keliais kambariais, o nuo grindų iki lubų – trijų metrų dvidešimt centimetrų aukštis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą statytame name yra tik šeši butai.
Sienos storos, lubos aukštos.
„Čia galima visą dieną miegoti, ir pramiegoti visą gyvenimą, nes nėra jokio triukšmo“, – privalumus įvardijo šeimininkė.
Svetainę puošia didelis namų šeimininkės portretas, tapytas Vlado Karatajaus (1925–2014).
Žaneta ilgai pozavo tapytojui. Prisiminė, jog tai buvo žiema. Pirmame dirbtuvių aukšte dirbo skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015), antrame – V. Karatajus. Dailininkas su skulptoriumi tarėsi, kaip piešti Žanetą. B. Vyšniauskas patarė pažiūrėti į moters profilį ir ištarė, ar dailininkas dar ras Lietuvoje tokį pat. Tad Ž. Noreikienę menininkas profiliu ir nutapė.
Daugeliui portretas patinka. Jis keliskart buvo skolintas parodoms.
Tačiau ne tik portretas kuria Žanetos namų, kuriuose kadaise gyveno su V. Noreika, istoriją.
Susituokę muzikai iš pradžių šeimos lizdą suko netoli Operos ir baleto teatro, A. Vienuolio gatvėje. Paskui persikėlė į penkių kambarių butą tame pačiame kieme, bet jau A. Goštauto gatvėje. Tačiau vargino didžiulis automobilių triukšmas. Vėliau šeima išsikraustė į Naujamiestį, tuose pačiuose namuose Žaneta liko gyventi ir po skyrybų su Virgilijumi.
Liūdnų minučių jaukiuose, ramybe alsuojančiuose namuose nebūna. Čia sklando vaikystę ir jaunystę praleidusios dukters dvasia.
„Pabudau pirmą valandą nakties, paruošiau torto tešlą, o Kanadoje tuo metu buvo trečia valanda dienos. Dukra buvo kavinėje. Paskambinau. Paklausė, kodėl nemiegu? Atsakiau, jog dariau tortą. Nusijuokė, jog čia ne naujiena“, – pasakojo bendrauti mėgstanti Žaneta, buvusi ne tik V. Karatajaus, bet ir fotomenininko Antano Sutkaus mūza.