Šiemet ji džiaugėsi įspūdingais potyriais Pietų Afrikos Respublikoje, o netrukus jau kėlė sparnus skrydžiui už Atlanto. Kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas su vyresniuoju sūnumi Jokūbu aplankyti ten krepšininko karjeros siekiančio 17-mečio sūnaus Elijo paliko ypač šiltų akimirkų, kuriomis aktorė dalinasi ir savo socialiniuose tinkluose, ir pasilieka sau.
Jos išmaniajame telefone – daugybė įamžintų kelionių kadrų. Vienas iš jų dalyvauja ir šiemet atgimusioje garsių Lietuvos moterų kurtų fotografijų parodoje „Mano geriausias kadras 2026. Atspindžiai“, kurią jau nuo balandžio 23 d. bus galima pamatyti PC CUP V aukšto galerijoje.
– Kelionės dažnai paįvairina jūsų gyvenimą. Regis, šiemet aplankyta Pietų Afrika paliko ypatingą įspūdį?
Susiję straipsniai
– Kelionės man – didžiulis džiaugsmas. Naujos vietos, nepatirti vaizdai, grožis… Jo pasaulyje tiek daug! O dar saulė, šiluma, atostogų jausmas. Tai buvo galimybė atsitraukti nuo intensyvaus tempo, spektaklių, darbų. Tikrai norėčiau ten sugrįžti.
– Kokių įspūdžių parsivežėte?
– Stipriausias prisiminimas – jojimas žirgu palei vandenyną. Vandenynas, kopos, kalnai, smėlis ir beribis dangus… Tokiomis akimirkomis svarbiausia ne vaizdas, o jausmas. Ir šis jausmas – laisvė.
– Ar labiau fiksuojate akimirkas, ar leidžiate sau tiesiog jas išgyventi?
Asmeninio archyvo nuotr.
– Fotografuoju, nes sunku atsispirti, kai grožis tiesiog prieš akis. Bet man svarbu neprarasti balanso – ne tik fiksuoti, bet ir iš tikrųjų būti tame akimirkų grožyje.
– Jūsų telefone turbūt tūkstančiai nuotraukų?
– Tikrai taip (šypsosi). Kartais, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu, peržiūriu ir dalį jų ištrinu. Bet jų vis tiek lieka daug. Fotografuoju tai, kas tą akimirką paliečia.
– Ar mėgstate būti fotografuojama?
– Priklauso nuo savijautos. Kai jaučiuosi laisva – viskas vyksta natūraliai. Kai atsiranda įtampa, dingsta tikrumas. Įdomu tai, kad nuovargis dažnai padeda – tada nebelieka vaidybos, lieku tokia, kokia esu.
– Atrodote visuomet geros nuotaikos. Kas ją gali sudrumsti?
– Man artima mintis, kad tik dešimt procentų sudaro tai, kas nutinka, o visa kita – mūsų reakcija. Bėgant laikui tai vis geriau supranti.
– Iš kur semiatės kūrybinio įkvėpimo?
– Iš ramybės. Kai nėra skubėjimo, kai viduje tylu – tada viskas atsiveria: matau, jaučiu, kuriu.
– Monospektaklis „Šventoji“, su kuriuo šiuo metu keliaujate po Lietuvą ir užsienį, – stiprus emocinis išbandymas. Kaip iš jo grįžtate?
– Tai labai asmeniškas, net terapinis kūrinys. Kiekvieną kartą lipdama į sceną jaučiu atsakomybę ir iššūkį. Bet pasitikėjimas padeda. O žiūrovų reakcija – neįkainojama. Jų meilė viską atperka.
– Didžiausias jūsų pomėgis?
– Gyventi.
Už Eglės Jackaitės ir visas jums labiausiai patikusias parodos „Mano geriausias kadras 2026. Atspindžiai“ nuotraukas iki balandžio 22 d. galite balsuoti ČIA.