2016-ųjų vasara žurnalistui ir dėstytojui Henrikui Vaitiekūnui buvo nelengva. Dalį jos jis praleido ligoninės palatoje, tačiau net ir tuomet nestokojo humoro. Žurnalistas juokavo, kad gulėdamas ligoninėje išsirinko televizijos kanalą, kuris jam kėlė alergiją.
Aštrialiežuvis žurnalistas tuomet pripažino, kad jo laikas televizijos ekrane jau buvo praėjęs.
„Ten atsidūrė per daug vedėjų ilgomis kojomis, kurios savarankiškai negeba išlementi sakinio. Jeigu per ausines neišgirsta, ką joms sako prodiuseris, – amen“, – anuomet žurnalistei Audronei Urbonaitei kalbėjo H. Vaitiekūnas.
Susiję straipsniai
Tų metų rugpjūtį 67-ąjį gimtadienį netrukus turėjęs švęsti žurnalistas juokavo, kad susirgo ne todėl, jog per daug ir per skaniai valgė. Anot jo, dėl visko buvo kalta viena labai prasto skonio televizija.
„Ta, kurioje aš dirbau, tikrai buvo protingesnė“, – aiškino televizininkas.
Paprašytas įvardyti geriausią televiziją, H. Vaitiekūnas teigė, kad profesionaliausia vis dar laikė LRT, nors pats net ir joje dirbti jau nebenorėjo.
„Mano darbas – pripūsti erezijų studentams į galvą, kad jie nieko nebijotų, bet ekrane nenusišnekėtų“, – tvirtino Henrikas.
2016-ųjų vasara H. Vaitiekūnui buvo kupina sveikatos išbandymų. Gydytojai nusprendė atlikti išsamesnius tyrimus ir svarstė, kokios operacijos jam prireiks.
Nors žurnalistas tikino nejautęs skausmo, medikai jį įtikino, kad laukti pirmųjų simptomų gali būti per vėlu. Tad H. Vaitiekūnui teko paklusti onkologams ir gultis ant operacinio stalo.
Net ir tokią akimirką žinomas šmaikštuolis neprarado humoro jausmo. Prieš užmigdomas jis dar spėjo papasakoti tris nejuokingus anekdotus, žnybtelėti į ausį operaciją stebėjusiam žmogui ir pasiteirauti, kada jam vėl bus leista grįžti pas studentus.
Po devynias valandas trukusios narkozės žurnalistas atsigavo stebėtinai greitai.
„Labai nesureikšminkite šito pjūvio – aš jau esu išbandęs širdies operaciją, man pakeistas vožtuvas, šuntai it grėbliai įstatyti nežinia dėl ko. Šįkart pasveikau per du mėnesius. Net telefonu su draugais nekalbėjau – jokių veiksmų į šalį, nes manęs laukia darbas“, – tuomet pasakojo žurnalistikos veteranas.
Tąsyk H. Vaitiekūnas neslėpė, kad net ir sveikdamas labiausiai galvojo ne apie ligą, o apie galimybę kuo greičiau sugrįžti prie mėgstamos veiklos.
H. Vaitiekūnas buvo ne tik televizijos žiūrovams puikiai pažįstamas žurnalistas, bet ir dėstytojas. Dėstyti žurnalistikos jį buvo pakvietusi Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas.
Pastarajame jis tuo metu dirbo jau ne pirmus metus.
Žurnalistas save vadino nestandartiniu dėstytoju, kuris nesistengė studentams aiškinti sausų teorijų. Jam kur kas svarbiau buvo pasidalyti tikro gyvenimo patirtimi ir išmokyti būsimuosius žurnalistus nebijoti iššūkių.
„Vis patyliukais laukdavau, kada mane išmes už tai, kad aiškinu ne vadovėlių tezes, o kalbu apie realų gyvenimą, kurį turi išmokti ištverti kiekvienas žurnalistas.
Tačiau per dėstytojų reitingavimą vis surenku daugiau balų, negu tikiuosi, ir patenkintas sakau sau, kad studentai neskuba išgrūsti lauk. Gal jie mėgsta mano pokštus, o aš tikrai labai pasiilgstu darbo“, – 2016-aisiais pasakojo H. Vaitiekūnas.
Po ligos jis labiausiai laukė tos dienos, kai gydytojai leis vėl skubėti į darbą ir susitikti su studentais.
Įdomu tai, kad pats H. Vaitiekūnas studijoms buvo paskyręs net 17 metų.
Per tą laiką jis išbandė keturias skirtingas specialybes – teisę, žurnalistiką, lietuvių kalbą ir literatūrą bei bibliotekininkystę.
„Žurnalistikos mane mokė ilgiausiai, todėl esu neįkainojamas“, – su sau būdingu humoru pabrėžė žurnalistas.
Tiesa, toks dėstytojo pavyzdys ne visada patikdavo studentų tėvams. H. Vaitiekūnas prisipažino, kad šie kartais net prašydavo nedaryti blogos įtakos jų vaikams ir pernelyg nesigirti ilgomis bei įvairiomis studijomis.
Vienas tėvas žurnalistui buvo papasakojęs, kad jo sūnus, sekdamas dėstytojo pavyzdžiu, neskubėjo baigti mokslų.
„Tėve, neskubink manęs studijuoti greičiau. Pasižiūrėk į dėstytoją H. Vaitiekūną – žurnalistiką baigė sulaukęs 50-ies ir gyvena it inkstas taukuose“, – dėstytojo pavyzdžiu rėmėsi studentas.
Ką tuomet beliko daryti tėvui? Toliau mokėti už studijas.
Kalbėdamas studentams apie televizijos darbo specifiką, H. Vaitiekūnas mėgdavo priminti ir savo patirtį.
Jis juokaudavo, kad kasmet buvo pavykę „apmuilinti akis“ 13 procentų žiūrovų pagal vieną auditorijos matavimo metodiką ir 20 procentų – pagal kitą.
„Labiau pasikliaukite sveiku protu, o ne laidų reitingais“, – tuomet studentams patarė dėstytojas.
2016-aisiais duotame interviu žurnalistas taip pat atsakė į kelis klausimus apie televiziją, jos žvaigždes ir žiūrovų reakcijas. Jo atsakymuose netrūko ironijos, kuri ilgus metus buvo tapusi neatsiejama H. Vaitiekūno vizitine kortele.
– Kam žmogui reikalinga televizija?
– Kad pažiūrėjęs falsifikatą iš širdies atsidustų: „Gryna teisybė: savo akimis vakar mačiau.“
– Kas yra TV žvaigždė?
– Taip save vadina pačių nepopuliariausių Lietuvos televizijos laidų vedėjai.
– Kokių TV laidų dalyvių labiausiai nemėgstate?
– Tų, kurie pradėję šnekėti apie savo darbą laidoje pirmiausia padėkoja savo ministrui.
– Kokius jūsų siužetus kritikuodavo: a) viršininkas; b) žmona; c) duktė; d) žiūrovas?
– Viršininkas – kurių nematė. Žmona sako: „Kokius čia marškinius vėl apsivilkai?“ Duktė mano, kad geriau bus kitą kartą. O žiūrovams nepatinka tik tie siužetai, kuriuose rodomi turtingesni už juos. Tada jie rašo: „Vėl tave papirko, Vaitiekūnai.“