Žinomo vyro netektis sukrėtė jį pažinojusį prodiuserį Mindaugą Bendžių, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino jautrų įrašą.
„Lengvos kelionės, mielas Henrikai... Pasiilgsiu mūsų ilgų ir įdomių pokalbių. Tebūnie jums lengva Klaipėdos žemė“, – rašė M. Bendžius.
Prisiminimais apie anapilin iškeliavusį televizijos laidų vedėją pasidalijo ir buvęs ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Rūta MUR – apie pabėgimą gyventi į vienkiemį miške ir tai, kodėl nuo viešumos saugo mylimąją
„In Memoriam. Henrikui Vaitiekūnui – Klaipėdos vaikui, išmokusiam mus juoktis pro ašaras.
Šį vakarą Klaipėdoj jūra ošia tyliau, o vėjas senosiose senamiesčio gatvėse nebevaiko lapų su vakarykšte energija. Išėjo Henrikas Vaitiekūnas – mūsų miesto vaikas, legendinis žurnalistas, bet svarbiausia – Žmogus, kuris net tamsiausią dieną sugebėdavo paversti šviesa.
Susiję straipsniai
Henrikas visada liko ištikimas savo šaknims. Atvežtas į Klaipėdą vos trijų mėnesių, jis čia užaugo, čia subrendo ir čia, „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijos koridoriuose, prasidėjo jo kelionė į žmonių širdis.
Kad ir kur gyvenimas jį vėliau būtų nubloškęs, Klaipėda visada buvo jo dvasios uostas, o tas pajūrio laisvės ir vėjo dvelksmas jautėsi kiekviename jo parašytame žodyje, kiekvienoje televizijos ekrane ištartoje frazėje.
Kiekvienas susitikimas su Henriku būdavo tarsi gurkšnis tyro, gaivaus oro. Neįmanoma pamiršti tos akimirkos, kai pamatai jį ateinantį: akyse žiburiuojantis šelmiškumas, veide – šilta šypsena, o galvoje jau sukasi dešimtys istorijų, kurias jis tuoj pat papasakos taip, kad juoksies iki ašarų.
Jo humoras niekada nebuvo piktas. Jis buvo gilus, intelektualus, gydantis. Henrikas turėjo unikalią dovaną – jis matė pasaulio grožį ir absurdą vienu metu, ir mokė mus to nesusireikšminti.
Net ir tada, kai gyvenimas jam atsiuntė sunkiausius išbandymus ir ligas, jo optimizmas nedingo. Jis įrodė, kad gyvenimo džiaugsmas nėra aplinkybės – tai pasirinkimas.
Jis tiesiog spinduliavo noru gyventi, mylėti, kurti ir dalintis. Jo debiutinė knyga „Felčerio užrašai“ liks kaip testamentas jo nepaprastai sielai, kuri iki paskutinio atodūsio tikėjo, kad šypsena yra stipresnė už bet kokias negandas.
Brangus Henrikai, tu išmokei mus nebijoti. Nei gyvenimo audrų, nei tos paskutinės stotelės. Tikiu, kad tavo dvasia dabar vaikšto tais pačiais Klaipėdos bromais, kuriais lakstei vaikystėje, o tavo juokas aidi vėjo gūsiuose.
Ilsėkis ramybėje, mūsų šviesos ir optimizmo Mokytojau. Klaipėda ir visi, kuriuos sušildei savo širdimi, tavęs niekada nepamirš“, – rašė V. Grubliauskas.
Mintimis apie netektį pasidalijo ir Henriko kolega, žinomas šalies žurnalistas Juras Jankevičius.
„Henrikas Vaitiekūnas mokė: „Geros laidos žiūrovui turi pritrūkti.“
Nuotraukose – 2023-ųjų vasara, filmuojam paskutinį Henriko reportažą LRT „Mano pasas meluoja“.
Į Nemuno deltą pas Alfonsą Pekarską Henrikas sugrįžo sunku pasakyti kelintą kartą. Smagus buvo filmavimas ir puikus reportažas. Iš šiandienos žiūrint – liūdnokas toks. <...>
Henriko laida baigėsi. Ir tikrai pritrūko“, – rašė J. Jankevičius.
Netektis sukrėtė ir tinklaraštininką Skirmantą Malinauską.
„Labai gaila, ilsėkis ramybėje, Henrikai. Didžiulė pagarba ir šviesiausi prisiminimai“, – rašė žinomas vyras.
Primename, kad H. Vaitiekūnas gimė 1949 metų rugpjūčio 25 dieną Panevėžyje. Dar kūdikystėje su tėvais persikėlė į Klaipėdą, kur prabėgo jo vaikystė ir jaunystė. 1967 metais jis baigė Klaipėdos 5-ąją vidurinę mokyklą.
Žurnalistika H. Vaitiekūnas susidomėjo dar jaunystėje. Pirmasis jo straipsnis buvo išspausdintas 1967 metais laikraštyje „Tarybinė Klaipėda“. Vėliau jis dirbo įvairių laikraščių redakcijose, tarp jų – „Komjaunimo tiesoje“, „Valstiečių laikraštyje“ ir „Gimtajame krašte“.
Didelę gyvenimo dalį H. Vaitiekūnas paskyrė televizijai. Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos jis dirbo Lietuvos televizijoje, buvo laidos „Panorama“ reporteris, vėliau kūrė ir vedė įvairias televizijos laidas.
Žiūrovams jis buvo pažįstamas iš laidų „Laisvės alėja“, „Geriau nebūna“, „Būna ir geriau“, „Kryžminė ugnis“ bei kitų televizijos projektų. Taip pat vedė televizijos žaidimą „Kas laimės milijoną?“.