Čia dirba regėjimo, judėjimo, psichikos negalią turintys žmonės.
Toks teatras yra vienintelis Lietuvoje.
Naujasis teatras įsikūręs Vilniuje.
Čia vyksta repeticijos ir vaidinami spektakliai.
Teatras dažnai keliauja po Lietuvą.
Jo aktoriai vaidina mokyklose ir kultūros centruose. Daugelis spektaklių yra nemokami.
Arba su didelėmis nuolaidomis žmonėms su negalia, moksleiviams, senjorams.
Šie metai teatrui yra sėkmingi.
Spektaklį „Beauštanti“ jis rodė Prezidentūroje.
Liepos mėnesį jį vaidino Punske Lenkijoje.
Dabar teatras repetuoja šokio spektaklį „Neprilygstamosios“.
Jo režisierė yra Šviesa Šulc.
O choreografas ‒ Romualdas Petkevičius.
Premjera bus rugsėjo pabaigoje Vilniuje „Menų spaustuvėje“.
Šių metų pradžioje teatras išleido savo leidinį.
Jis vadinasi „Liepsnojame jums“.
Leidinyje yra daug nuotraukų.
Jis skirtas ne tik matantiems, bet ir nematantiems.
Kai ką galima skaityti Brailio raštu.
Yra ir diskas.
Galima paklausyti visus leidinio tekstus.
Diske yra pasakojama ir apie leidinio nuotraukas.
Kol kas Lietuvoje tai didelė naujovė.
Tai pavyzdys, kaip nematančiam žmogui pritaikyti leidinį.
Naujasis teatras bendradarbiauja su švietimo įstaigomis.
Tarp jų yra ne viena aukštoji mokykla.
Laima Zemleckienė yra teatro įkūrėja ir vadovė.
Ji džiaugiasi, kad teatru domisi būsimi mokytojai.
Apie negalią dabar kalbama ir rašoma nemažai.
Tačiau sveikieji iki šiol nežino, ką gali žmonės su negalia. Taigi kai jie ateina į teatrą ir pamato aktorius.
Daugelis būna maloniai nustebinti.
Teatrui padeda Vilniaus savivaldybė.
Šiais metais ji davė pinigų dviem teatro projektams.
Buvo priimti trys padėjėjai žmonėms su negalia.
Ir įkurta teatro mokykla „Be įtampos“.
Joje dėsto muzikos akademijos dėstytojai ir profesionalūs aktoriai.
Yra net tai či gimnastikos meistras.
Lietuvos kultūros taryba davė pinigų projektui „Nebūk šešėlyje, būk kūrėjas“.
Žmonės dažnai gėdijasi savęs ir savo kūno.
Visi teatro darbuotojai nugali tą baimę.
Jie dalyvauja pantomimos spektaklyje „Meilės laiškai“.
Pirmasis spektaklis buvo „Stiklinis žvėrynas“.
Jo režisierius buvo Artūras Šablauskas.
Spektaklį teatras parodė 2009 m. rudenį.
Tai yra tikroji Naujojo teatro veiklos pradžia.
Anksčiau prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos veikė mažoji teatro studija.
Ją lankė grupė studentų su negalia.
Tarp jų buvo ir Laima Zemleckienė.
Jie suvaidino pjesę „Pelninga vieta“.
Tai paskatino vaidinti toliau.
Laima yra silpnaregė.
Kartu su kitu silpnaregiu Artūru Bardzilausku ji įkūrė Naująjį teatrą. Jie siekė, kad žiūrovus jaudintų teatro menas, o ne negalia.
Ir tai pavyko.
Artūras Bardzilauskas pasakoja apie teatro pradžią.
Iš pradžių dirbančių žmonių buvo mažai.
Vienam reikėjo ir vaidinti, ir tvarkyti kitus reikalus.
Artūras džiaugiasi Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės apsilankymu. Tai suteikė naujų
jėgų.
Ir padėjo suprasti, kad toks teatras reikalingas Lietuvos žmonėms.
2010 metais teatras tapo neįgaliųjų socialine įmone.
Darbas ėmė vykti sparčiau.
Tais metais pastatyti trys nauji spektakliai.
Jie suvaidinti dvidešimt du kartus.
Pirmajame spektaklyje „Stiklinis žvėrynas“ dalyvavo šeši žmonės.
2011 metais spektaklyje vaikams „Kuršo bėglys“ dalyvauja jau dvidešimt vienas žmogus.
Dabar teatre nuolat yra daugiau nei keturiasdešimt žmonių.
Aktoriams negalia turi įtakos.
Netikėtai pablogėja sveikata.
Tada žmogus negali išeiti į sceną.
Todėl beveik kiekvienam vaidmeniui reikia turėti dublerį.
Dubleris yra aktorius, kuris pakeičia tą, kuris negali vaidinti.
Bet žmonės labai stengiasi.
Ir nepaisydami bėdų eina į sceną.
Aktorė Irma Jokštytė yra neregė.
Ji teatre jau beveik keturis metus.
Jau vaikystėje ji dainavo, muzikavo, vaidino.
Šiame teatre Irma pradėjo suprasti, kas yra scena ir kas joje vyksta.
Tai įvairių paslapčių pilnas pasaulis.
Jis patraukė ir sužavėjo.
Alvyda Čepaitytė yra režisierė.
Ji pastatė spektaklį „Kuršo bėglys“.
Spektaklis yra pastatytas pagal Aldonos Liobytės pasaką „Kuršiukas“.
Alvyda papasakojo savo įspūdžius.
Neįgaliųjų teatre skubėti nereikia.
Tačiau yra ir sunkumų.
Vienas žmogus blogai mato.
Kitas sunkiai juda.
Reikia sugalvoti, kaip jiems vaidinti.
Spektaklis „Kuršo bėglys“ tam tinka.
Spektaklyje rodomi keisti žmonės. Taigi daug vietos vaizduotei. Vienas veikėjas yra sultoniukas.
Jis turėjo būti labai judrus.
Bet sultoniuką galėjo vaidinti sunkiai judantis aktorius.
Visur sultoniuką atveža du tarnai.
Jis juokauja.
Jo akys žiba.
Garbanos plaikstosi.
Ko daugiau benorėti!
