Aklieji girdi tekstą kompiuteryje

Šią vasarą aklieji gavo dovanų naują programą kompiuteriui.

Informaciją kompiuterio ekrane programa perskaito garsiai.<br>123rf nuotr.
Informaciją kompiuterio ekrane programa perskaito garsiai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Valenta

Sep 3, 2015, 11:49 AM, atnaujinta Oct 17, 2017, 5:58 PM

Lietuvių kalbos sintezatorių „Liepa“.

Jis kalba gražia gimtąja kalba.

„Liepa“ yra ne pirmasis akliesiems sukurtas sintezatorius, kalbantis lietuviškai.

Tačiau pirmas tikrai pavykęs.

Su juo malonu dirbti, jo neatsibosta klausytis. Sintezatorių sukūrė Vilniaus universiteto mokslininkai.

Juo naudotis gali kiekvienas.

Sintezatorius veikia kartu su ekrano skaitymo programomis JAWS, NVDA, „Supernova“.

Dar tuomet, kai nebuvo kompiuterių, aklieji skaitė ir rašė.

Dažnai tam reikėjo daug pastangų ir laiko.

Mokymuisi ar darbui reikalingos informacijos neregiams nuolat trūko.

Kai atsirado asmeniniai kompiuteriai, padėtis pagerėjo.

Naudodamiesi kompiuteriu, neregiai gali rašyti ir skaityti. Jie gali naršyti internete ir pirkti elektroninėse parduotuvėse.

Lietuvoje apie kompiuterius aklieji pradėjo galvoti iškart po nepriklausomybės atkūrimo.

1991 metų rudenį du regėjimo negalią turintys moksleiviai ir vienas mokytojas išvyko į Ameriką. Čia jie mokėsi dirbti kompiuteriais.

Jie įsitikino, kad kompiuteris žmogui su regėjimo negalia gali labai padėti.

Vitas Purlys buvo vienas iš jų.

Grįžęs į Lietuvą, jis įkūrė kompiuterių skyrių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.

Šiandien aklieji dirba tokiais pat kompiuteriais ir su tomis pačiomis programomis kaip ir

regintieji.

Jie tik naudoja vieną ar kelias papildomas programas.

Silpnaregiai tekstą pasididina.

Aklieji naudoja ekrano skaitymo programą.

Informaciją kompiuterio ekrane ta programa perskaito garsiai.

Lietuvoje dažniausiai naudojama Amerikoje sukurta ekrano skaitymo programa JAWS.

Ekrano skaitymo programa ir kalbos sintezatorius ne tas pats dalykas.

Pirmieji kalbos sintezatoriai dažniausiai būdavo specialiose dėžutėse.

Jos būdavo prijungiamos prie kompiuterio.

Ir kalbėjo viena kuria kalba.

Dažniausiai angliškai.

Netrukus atsirado sintezatorius, kalbantis lietuviškai. Dabar prie kompiuterio nebereikia jungti jokių papildomų preitaisų.

Sintezatoriaus balsą neregys girdi per įprastas kolonėles ar ausines.

Labai pasikeitė ir ekrano skaitymo programos. Dabar tekstą jos gali skaityti įvairiomis kalbomis ir skirtingais balsais.

Pirmieji kalbos sintezatoriai tekstą skaitydavo dirbtiniu balsu.

Maždaug prieš dešimt metų atsirado sintezatoriai, kalbantys gyvo žmogaus balsu.

Jau yra tokie angliški, vokiški, prancūziški, rusiški kalbos sintezatoriai. Bet lietuviškas atsirado tik pernai.

Iš pradžių Vilniaus universiteto mokslininkai nelabai suprato, ko nori aklieji.

Akliesiems reikėjo sintezatoriaus, kuris gražia lietuvių kalba perskaitytų tekstą esantį

kompiuterio ekrane.

Jie norėjo, kad tekstą būtų galima perskaityti bet kada ir bet kur.

Mokslininkai iš pradžių siūlė šiek tiek kitokias programas.

Bet visi nesusipratimai buvo išspręsti.

Praėjusių metų pavasarį prasidėjo darbas.

Šių metų pradžioje parodytas pirmasis toks sintezatorius.

Jį išbandė aklieji.

Per pusmetį sintezatorius buvo patobulintas aštuonis kartus.

Jis dar gali būti tobulinamas ateityje.

Kiekvienas kompiuterio vartotojas naująjį sintezatorių į savo kompiuterį gali gauti nemokamai. Kad jis veiktų reikalinga dar ir ekrano skaitymo programa.

Tai turintis žmogus kompiuteryje esančią informaciją gali išgirsti skaitomą balsu. Ateityje tikimasi, kad sintezatorių ir skaitymo programą bus galima įdiegti ir į telefonus arba

į grotuvus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: G. Nausėda ir I. Šimonytė apie antrąjį prezidento rinkimų turą