Taip yra todėl, kad jiems trūksta žinių.
Apie psichikos ligas ir jų gydymą pasakoja Ona Davidonienė.
Ji yra Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė.
Gatvėje sutikti žmonės dažnai sako, kad žmones su psichikos negalia reikia priimti tokius,
kokie yra.
Bet nenorėtų, kad toks žmogus gyventų jų laiptinėje.
Ar kartu dirbtų.
Arba aptarnautų parduotuvėje.
Žmonės su psichikos negalia supranta, kad visuomenė jų nenori.
Pavyzdžiui, viena inteligentiška moteris elgiasi truputį kitaip nei visi.
Ją nuolat terorizuoja kiemo vaikėzai.
Moteris bijo išeiti į lauką.
Išeidama ji apsidairo, ar kieme nėra jos persekiotojų.
Tačiau jei išdrįsta atsikirsti kaimynų vaikams, sulaukia atsako.
Tėvai puola skųstis dėl „nenormalios“ moters elgesio. Keisti panašias nuostatas labai sunku.
Sveikieji pirmiausia turėtų pagalvoti apie savo elgesį.
Žmonės susvetimėję.
Šeimose labai trūksta dėmesio vaikams.
Jose daug smurto, pykčio.
Todėl visuomenė nemoka priimti kitokių žmonių.
Žiniasklaidos vaidmuo ypač svarbus.
Straipsniuose dažnai tokie žmonės pavadinami „psichais“.
Jei aprašomas nusikaltimas, negalia būtinai paminima. Susidaro įspūdis, kad sergantieji psichikos ligomis ypač linkę nusikalsti.
Tačiau sveikieji padaro kur kas daugiau ir žiauresnių nusikaltimų.
Žurnalistai turi jausti didesnę atsakomybę už savo žodžius.
Ir negąsdinti be reikalo.
Daug kalbama, kad psichiatrijos ligoninėse pažeidžiamos žmonių teisės. Atrodo, kad ten
kiekvieno laukia daktaras su saujomis tablečių, elektros šoku ir tramdomaisiais marškiniais.
Bet taip nėra.
Žmonės gydomi ne tik vaistais.
Yra meno terapija, sportas.
Ligoniai dirba, mokosi, buriasi į klubus.
Pradėti keisti požiūrį reikia nuo vaikų.
Mokyti juos gerumo ir atjautos.
Nespoksoti į kitaip atrodančius, nerodyti pirštais, neprasivardžiuoti.
Tėvai turi pabūti su vaiku ilgiau.
Pasikalbėti apie jo sėkmes ir nesėkmes.
Stebina ir elgesys su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Atsiranda vis daugiau vienišų senų žmonių.
Keisti situaciją gali ir paprasti dalykai.
Jau kelis metus vyksta akcija „Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui“.
Jos dalyviai ruošia atvirukus, eina pas senelius ir ligonius.
Akcijoje dalyvauja ir vaikų namų auklėtiniai.
Šie vaikai yra įpratę tik imti ir gauti.
Dovanodami jie patiria visai kitokius jausmus. Tai – pavyzdys, kaip galima nemažai nuveikti neišleidžiant daug pinigų.
Tiesa, kad žmogus su psichikos negalia kartais gali elgtis agresyviai. Į tokį elgesį negalima atsakyti agresija.
Reikia elgtis ramiai.
Bandyti nuleisti juokais, neprovokuoti.
Jei žmogaus liga paūmėja, reikia jį išklausyti.
Jokiu būdu neprieštarauti ar nebandyti jam įrodyti savo tiesų.
Jas įrodysime tada, kai žmogus bus pasveikęs.
