Jie vis dažniau prisimena pomėgį keliauti dviviečiais dviračiais.
Taigi Vilniaus bibliotekos surengė pažintinį žygį.
Skaitytojai keliavo į Dzūkijos nacionalinį parką.
Į kelionę dviviečiais dviračiais išsiruošė 12 žmonių.
Beveik visi jie turi regėjimo negalią.
Kelionę dalyviai pradėjo nuo Dzūkijos nacionalinio parko.
Žygio dalyviams vadovavo nacionalinio parko vadovas.
Eidami ir važiuodami dviračiais dalyviai įveikė 20 kilometrų.
Aplankė Čepkelių rezervatą, jis priklauso gamtos paveldui.
Užlipę į apžvalgos bokštelį galėjo grožėtis paukščiais.
O nematantys mėgavosi įrašytais paukščių balsais.
Keliautojai galėjo pajusti, kas yra pelkė.
Žygio vadovas pasiūlė nusiauti ir basomis pabraidyti po pelkę.
Keliautojai mielai braidė, ieškojo spanguolių ir džiaugėsi.
Dauguma tikino, kad įspūdžius sunku išreikšti žodžiais.
Pabraidę po pelkę dalyviai miško keliukais pasileido link Musteikos kaimo.
Dviviečiu dviračiu tokiais keliukais keliauti buvo sunku.
Tvirtą žemę keitė smėlis, o keliukas vietomis buvo nelygus.
Sunkiausia buvo paskutinė viso žygio atkarpa.
Dažnai reikėjo nuo dviračių nulipti ir per smėlį juos stumti.
Vienas žygio dalyvis net į skruzdėlyną įlipo.
Pavargę keliauninkai pasiekė kaimą.
Jame buvo supažindinti su bitininkystės tradicija.
Liesti buvo galima tik dalį avilių, nes daugelyje jų yra bitės.
Dviratininkai ragavo bičių suneštą medų.
Žygis į Dzūkijos nacionalinį parką buvo pirmas.
Regėjimo negalią turintys žmonės nori keliauti, pajusti Lietuvos gamtą.
Ir jos teikiamą dvasios atgaivą bei stiprybę.
