Klausos aparatai – daugeliui per brangi būtinybė
Jau trečius metus iš eilės pavasarį rengiama bendra Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ ir Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos iniciatyva turi tikslą suteikti daugiau galimybių kurtiems ir neprigirdintiems vaikams girdėti. Bendrijos „Pagava“ pirmininkė Rima Sitavičienė į renginį susirinkusiems žmonėms papasakojo, kad šiemet sausį įsigaliojo nauja, centralizuotą klausos aparatų pirkimą užmarštin nustūmusi tvarka. Šioji tėvams ir globėjams turėjo atverti perspektyvą įsigyti klausos kompensuojamąją techniką pagal konkretaus vaiko poreikius. Deja, iš tiesų klausos protezavimo firmos už valstybės kompensuojamą sumą kokybiškų klausos aparatų savo mažiesiems pacientams pasiūlyti negali. Geri, šiuolaikiški klausos aparatai kainuoja nuo 700 Eur, kartais jų kaina viršija ir 1000 Eur, o valstybė maksimaliai kompensuoja 205 eurus. Todėl nemažai šeimų neišgali savo vaikams padovanoti girdėjimo dovanos.
Apie problemas kitaip – lengvai ir „spalvotai“
Tądien prie gerų darbų prisijungė daugybė žmonių. Į organizatorių kvietimą atsiliepė ir muzikos garsais džiugino atlikėjų trio: vokalistė Eglė Stundžiaitė, smuikininkė Paulina Daukšytė, vargonininkas Jurijus Suchanovas. Renginio vedėja Gitana Merkelienė deklamavo savo kūrybos eiles, skirtas Žemei ir jos gyventojams. Mamos kūrybą skaitė ir devynmetė dukra Klaudia Merkelis. Kochlearinio implanto naudotoja pradinukė renginyje ėmėsi ir dar vieno iššūkio – ji pati išmoko ir imitavo vieną iš Vilniaus Sietuvos progimnazijos jaunučių choro (vadovė Inga Gučienė) atliekamų dainų. Progimnazijos choristai taip pat namuose kruopščiai dirbo ir koncerto programą papuošė imituojamaisiais gestais.
Klausytojai ypač šiltai sutiko 21 metų imituojamųjų dainų atlikėją klaipėdietį Gytį Mikalauskį. Vaikinas, buvęs Klaipėdos kurčiųjų mokyklos, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro auklėtinis, kochlearinio implanto naudotojas, atvyko padėti jaunesniems likimo draugams ‒ darydamas scenoje tai, kas jam pačiam labai patinka ir puikiai sekasi. Klausytojams jis gestais imitavo žinomų šalies atlikėjų dainas.
Koncerte apsilankę žmonės gyrė vaikino pasirodymą. „Pirmąkart stebim imituojamąsias dainas, bet tai taip gražu... Gestų kalbą matėm vartojant LRT transliuojamose žiniose, bet čia ‒ kas kita“, ‒ žavėjosi koncertą stebėję žmonės. Atlikėja Asta Pilypaitė teigė nė akimirką nedvejojusi, kai ragelyje išgirdo kvietimą dalyvauti labdaros renginyje. Klausytojams ji parengė staigmeną – vienos iš savo atliekamų dainų „Prisiglausk“ priedainį atlikėja pati ir imitavo. Dainininkė sakė, kad šis prisilietimas prie kitokio pasaulio buvo pirmas, bet ne paskutinis. „Nuo šiol neabejoju, kad gestų kalbą dažniau reikėtų pasitelkti dainoms, nes dėl jos kūrinio grožis ir ekspresija tik sustiprėtų“, ‒ užgimusią meilę gestų kalbai atvirai deklaravo pašnekovė.
Aplodismentais ir kurčiųjų „saulutėmis“ palydėtas „Gabijos“ gimnazijos mokytojų dainos teatro (vadovė Edita Bagvilienė) pasirodymas. Pakilią nuotaiką vargonų muzika ir skaitomomis eilėmis renginyje kūrė LGUVO prezidentas poetas Edmundas Atkočiūnas.
„Nėra svetimų vaikų“, ‒ tokiais žodžiais auditoriją būti atsakinga, mokėti dalytis ir duoti ragino JT Lietuvos asociacijos atstovas, istorikas, nusipelnęs pedagogas Žilvinas Radavičius. Svečiai ir dalyviai neskubėjo skirstytis. Komunikacijos tiltus viso renginio metu tiesė gestų kalbos vertėjai savanoriai. Jie padėjo dainų ir pasisakymų tekstus suprasti klausos negalią turintiems klausytojams, o girdinčiuosius kerėjo judesių plastika ir gestų kalbos muzikalumu.
Aukų dėžutėje – viltis
Šventei pasibaigus, „Pagavos“ bendrijos atstovės su viltimi glaudė dar neatidarytą aukų dėžutę. R. Sitavičienė džiaugėsi, kad per trejus metus analogiškų labdaros koncertų dalyvių ir rėmėjų gretos stipriai išaugo. Vadovė tikisi, kad gerų, dosnių žmonių dėka kitąmet analogiško labdaros koncerto jau galės klausytis bent vienu ar keliais daugiau klausos negalią turinčių vaikų.
Tačiau šventės euforijai visiškai atsiduoti vadovė ir klausos negalią turintį sūnų užauginusi mama teigė vis dar negalinti. Pasak jos, sąrašas šeimų, kurios neišgali nupirkti kokybiškų klausos aparatų savo vaikams, vis ilgėja. Vis dėl to pirmininkė nusiteikusi optimistiškai. Visų vardu ji reiškė viltį, kad ir Lietuvoje tokia diena, kai visi jų vaikai nešios individualius poreikius atitinkančius klausos aparatus, už kuriuos tėveliams tereikės simboliškai primokėti. Tai turėtų būti, pasak jos, ta diena, kai labdaros koncertus visiems laikams pakeis padėkos koncertai Žemei ir savo valstybei.
