Taksai įnoringi, bet ko į draugiją neima – tik savus, taigi ieškojome draugo takso. Parnešėme namo mažą kelių mėnesių taksiuką, bet Fleitas taip norėjo dūkti ir jam be galo rūpėjo mažylis, kad teko mažąjį grąžinti, kol nenutiko nelaimė.
Ieškojome toliau. Visiems draugams ir pažįstamiems papasakojome, kad ieškome Fleitui draugo ir tai padėjo. Sužinojome, kad vieni žmonės nori atsisakyti nykštukinio metų amžiaus taksiuko. Nieko nelaukdami susitarėme dėl šuniuko paėmimo. Tai buvo tikrai laimingas atsitiktinumas, lygiai toks kaip ir šio mažyčio rudaplaukio džiaugsmo vardas Flukas (angliškai fluke – laimingas atsitiktinumas).
Dviejų taksų draugystė užgimė akimirksniu. Fleito ir Fluko džiaugsmui nebuvo ribų: jų neišvargino viso vakaro dūkimas, todėl mudu su vyru praleidome bemiegę naktį, nes mažieji padūkėliai šėlo iki ryto. Ryte išvykome į sodybą, o pakeliui sustojome pagrybauti. Mūsų nuostabai, trumpakojai vyrukai žaismingai lakstė po mišką, kartkartėmis pribėgdami ir nudžiugindami mus savo „bučiniais“. Ir tik atvykus į sodybą bei papietavus, name įsisvyravo tyla ir ramybė – draugai miegojo vienas šalia kito, išvirtę mūsų lovoje ant nugarų.
Dabar mes jau ramia sąžine ėjome į darbą, žinodami, kad namuose niekam nebus nuobodu ir liūdna. Nepraėjo nė savaitė, kai taksų mylėtojų klubą pasiekė žinutė, kad skubiai laikinų namų ieško ilgaplaukiui taksui Džekui, kurį šeimininkai nori užmigdyti. Nebuvo net klausimų, kad tais namais būsime mes. Nedrąsus, išsigandęs, sulysęs, varganu kailiu, apsiašarojęs Džekas atkeliavo pas mus. Nelabai jis norėjo su kitais dviem giminaičiais draugauti, o mudu vienas kitą pamilome ir iš karto prisirišome. Jaučiausi suradusi artimą sielą.
Kaip vėliau paaiškėjo, Džekas sirgo epilepsija, be to ankstesnis šeimininkas jį žiauriai mušė, prastai maitino ir retai vesdavo pasivaikščioti, todėl šuo jau buvo išmokęs savo reikalus atlikti net balkone. Būdavo skaudu žiūrėti, kai pakeldavai ranką paglostyti Džeką, o jis iš įpročio ir baimės prisispausdavo prie žemės bijodamas smūgio. Nuolatinis gydymas, priežiūra, vitaminai, geras maistas, pasivaikščiojimai miške ir meilė leido Džekui atsigauti, sustiprėti ir vėl išmokti džiaugtis gyvenimu. Būdamas gamtoje, Džekas nenusileidžia kitiems šunims nei gyvybingumu, nei energija.
Šunys, kaip tikri šeimos nariai, visur ir visada su mumis kartu: į sodybą, grybauti, uogauti, meškerioti, plaukti baidarėmis ar valtimi, slidinėti, pas draugus į svečius, į renginius lauke, į pajūrį, visur visur ir, be abejo, miegoti vienoje lovoje. Važiuojant automobiliu, visa trijulė įsitaisydavo man ant kelių. Vasarą, kai praverdavau mašinos langą, draugiškai iškišę galvas uosdavo pakelės kvapus. Mūsų taksų medžiotojo instinktas vertė ne kartą miške laukti, kol mažieji padaužos, aplakstę pusę miško žvėries pėdsakais, sugrįš.
O dar blogiau, kad teko raudonuoti prieš kaimynus kaime ir kompensuoti nuostolius, kai mūsų trumpakojai bandė pasikėsinti į jų vištas – žmonėms net į galvą neatėjo mintis, kad mažylis meilutis Flukas gali bandyti papjauti triskart už save didesnę vištą. Kartais atrandi, kad, nors ir nemokintas, tavo šuo moka neįtikėtinų dalykų: Džekas žemuogiauja, Flukas mėlyniauja, o Fleitas dievina kartu sėdėti ant liepto ir meškerioti – jis pirmas pastebi, kad kimba žuvis, ir labai džiaugiasi laimikiu, kai ištrauki.
Gimus vaikui, nerimavome, kaip šunys reaguos į naują šeimos narį. Flukas iš karto tapo Povilo draugu: pradžioje priguldavo šalia, po to ropodavo kartu, o dabar abu laksto ir dūksta, pripildydami namus krykštavimo ir lojimo. Džekas nuo pat gimimo be jokios komandos mūsų vaiką saugo nuo aplinkinių. Deja, su Fleitu teko atsisveikinti, kol sūnus dar buvo mažas. O taip svajojome, kad, išmokus Povilui vaikščioti, eisime visi šešiese pasivaikščioti – kiekvienas su savo keturkoju draugu. Liūdna, bet supranti, kad ateina laikas, kai vieni ateina, o kitiems tenka išeiti. Kartkartėmis pasvajoju apie dar vieną linksmuolį taksą namuose. Gal ir vėl pasitaikys laimingas atsitiktinumas, kai kažkam reikės namų, meilės, šilumos, o mes svajosime ir lauksime.
P. S. Flukas ir Džekas atkeliavo į mūsų namus prieš daugiau nei 3 metus. Flukui rudenį suėjo penkeri, o Džekui – devyneri metai. Fleitas iškeliavo šią žiemą, būdamas devynerių.
Tekstą redagavo Milda Bukantytė
Daugiau skaitykite nebrisius.lt/"="">nebrisius.lt/"" target="_blank">NeBrisius.lt
