2018 metais Ukrainos skulptoriai Olesis Sydorukas ir Borysas Krylovas, kurdami 7 metrų aukščio raitą Vytį, išsinuomojo iš greta esančio žirgyno juodą eržilą Lavrentijų ir į jį žiūrėdami dvi savaites lipdė skulptūrą.
Kaune stovintį „Laisvės karį“ sukūrė Arūnas Sakalauskas, O.Sydorukas ir B.Krylovas.
Prieš dvi savaites skulptūros užsakovo Lietuvos Vyčio paramos fondo vienas vadovų Vilius Kavaliauskas, išgirdęs, kad Lavrentijus greičiausiai karo neištvers, pradėjo rūpintis, kaip žirgą išgelbėti.
Mat Rusijai užpuolus Ukrainą žirgynai apšaudomi, neišgalėdami nupirkti iš užsienio gabenamo pašaro, žirgų savininkai jų atsisakė. Daug sulysusių gyvulių klaidžioja karo zonoje ieškodami išdygusios žolės.
Žirgynų savininkai siūlo užsieniečiams išsivežti žirgus kone veltui – kitaip juos teks nušauti.
Šiuo metu skulptorius O.Sydorukas savanoriu išėjo ginti Ukrainos, o jo žmona ir duktė prisiglaudė Lietuvoje.
Bus laikomas Pajiesyje
„Tai mūsų žirgas, tai „Laisvės kario“ žirgas, todėl mes jį gelbėjame“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Kavaliauskas.
Kai per socialinius tinklus jis kreipėsi, kad galbūt būtų teisinga, jei Kauno simboliu tapęs žirgas ganytųsi Lietuvos laukuose, atsiliepė keli šimtai žmonių, tačiau sunkiausia buvo surasti žirgyną Lavrentijui.
Galiausiai į V.Kavaliausko pagalbos prašymą atsiliepė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Atgabentas Lavrentijus bus laikomas Pajiesio žirgyne, juo rūpinsis Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykla.
Kartu su Lavrentijumi tuo pačiu specialiu automobiliu vežami dar 3 žirgai, kartu vyksta trenerė Daša Lukašina su penkiolikamečiu sūnumi.
Ukrainietei pažadėtas darbas Lietuvos žirgyne.
Šiomis dienomis žirgai pasiekė laikiną arklidę netoli Lvovo. Ją įrengė Tarptautinė jojimo federacija, labai susirūpinusi dėl žirgų žudymo Ukrainoje. Ten galima laikinai priglausti 40 žirgų.
Kaina – kaip dviračio
„Žirgus ukrainiečiai siūlė atiduoti dykai – kad tik jie liktų gyvi. Ukrainiečiai apimti desperacijos – niekam tų žirgų iš karo zonos nereikia, jie turi juos nušauti. Tarp jų yra sportinių žirgų, kurie pasiekę įspūdingų rezultatų“, – kalbėjo V.Kavaliauskas.
Už keturis žirgus, kuriuos ukrainiečiai siūlėsi atvežti, reikėjo sumokėti 15 tūkst. eurų, pusė šios sumos – už žirgų parengimą kelionei, jų privalomą skiepijimą.
Vyčio paramos fondas savo sąskaitoje turėjo pinigų, bet viską apsvarstę nutarė, kad bus sunku įrodyti, kad žirgo Lavrentijaus kelionės finansavimas yra pagal paskirtį išleisti pinigai.
Tiesa, fondas apmokėjo Lavrentijaus nuomą, kai jis dvi savaites pozavo skulptoriams, kuriantiems „Laisvės kario“ paminklą. Vėliau pagal šį maketą buvo nulietas 3 tonas sveriantis Vyčio paminklas.
Galų gale už žirgų kelionę sumokėjo Kauno rajono savivaldybė. Tačiau net gelbėjant žirgus iš Ukrainos teko skelbti viešąjį pirkimą – kitaip būtų buvęs pažeistas įstatymas. „Žirgas jiems kainavo mažiau nei dviratis“, – sakė V.Kavaliauskas.
Bendraus su vaikais
„Kare pirmiausia reikia gelbėti žmonių gyvybes, bet gyvūnai irgi svarbūs, juo labiau žirgai, nuo kurių neatsiejama mūsų valstybės istorija ir simboliai“,– taip Kauno rajono meras V.Makūnas paaiškino, kodėl sumanyta priglausti „Laisvės kario“ skulptūros modelį Lavrentijų, dar vadinamą Lavruša.
Kartu Kauno rajonas įsigis kitą žirgą iš to paties Kijevo žirgyno, įsikūrusio Horbovyčių kaime.
Pastarosiomis dienomis buvo tvarkomi visi reikalingi dokumentai, kad žirgai galėtų kirsti sieną su Lenkija.
Tikimasi, kad šią savaitę jie pasieks Pajiesį.
Pasitikti žirgų išvyko Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokyklos treneris Irmantas Grikienis.
„Lavrentijus – ne jaunuolis, jam – trylika metų, tačiau jis dar gali puikiai pasitarnauti mūsų krašto vaikams. Kartu su Socialinių paslaugų centru rengsime edukacijas, juk žirgas yra gera terapijos priemonė“, – kalbėjo Kauno rajono meras V.Makūnas.
Vieni gyvuliai sudegė, kiti gaišta iš bado
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, kovo pradžioje Hostomelyje gyvi sudegė dauguma žirgyne laikytų žirgų. Spėjama, kad 5–7 gyvuliams iš 32 pavyko išsigelbėti ir jie klaidžioja ieškodami pašaro.
Kijevo hipodromo žirgų savininkai kreipėsi į visuomenę prašydami gelbėti tris šimtus ten iš bado gaištančių žirgų.
Savininkai gyvulius paliko likimo valiai, nes nebeturi lėšų gauti pašaro, kurio į Ukrainą per karą niekas nebeveža.
