„Ta proga norėčiau padėkoti visai lietuvių tautai. Tikiuosi, kad mūsų žirgams bus gera pas jus. Žirgai negali gyventi, jei jie niekam nereikalingi. Tikiuosi, kai mugalėsime kare ir galėsime atvažiuoti pasižiūrtėti, kaip mūsų žirgai gyvena Lietuvoje“,- sakė O.Semionova lrytas.lt.
– Ar galima teigti, kad Lavrentijaus pozavimas Vyčio paminklui išgelbėjo visą jūsų žirgyną?
– Žinoma! Tai tikrai labai padėjo. Arklių dokumentų sutvarkymas sienos kirtimui kainuoja daugybę pinigų. O kur dar veterinarų reikaujami tyrimai ir skiepai. Lietuvos dėka mes galėjome evakuoti savo žirgus. Už kauniečių pervestus pinigus mes sutvarkėme visus aštuonių žirgų dokumentus.
O.Semionova teigė, kad kuriant Laisvės kario paminklą, skulptoriams pozavo ne vienas, o du žirgai. Abu žirgai skirtingi. Lavrentijus labiau panašus į paminkle pavaizduotą žirgą, jis yra estiškos Tori veislės. kitas žirgas, Bitneris – ukrainiečių ristūnas.
„Mes suprantame, kad Lavrentijus ir Bitneris yra žirgai, pagal kuriuos buvo sukurtas Laisvės kario paminklas ir jie abu jums brangūs“,- sakė ji.
„Laisvės raitelio“ modelis rado prieglobstį Kauno rajone
Iš Ukrainos į Kauno rajone esantį Pajiesio žirgyną po ilgos ir nelengvos kelionės atvyko 8 žirgai su Lavrentijum priešakyje!
2018 metais Ukrainos skulptoriai Olesis Sydorukas ir Borysas Krylovas, kurdami 7 metrų aukščio raitą Vytį, išsinuomojo iš netoli Kijevo esančio „School Horse Club SP“ žirgyno juodą eržilą Lavrentijų ir į jį žiūrėdami kūrė skulptūrą, kuri vėliau buvo pastatyta Kauno senamiestyje.
Rusijai užpuolus Ukrainą ir negalėdami parūpinti pašaro, žirgų savininkai jų atsisakė. Daug Ukrainos žirgų sulysę klaidžioja laukuose, kiti žuvo karo ugnyje arba tiesiog nugaišo iš bado.
Kai aplink žirgyną kelis kartus vyko mūšiai, gyvūnus buvo nuspręsta evakuoti į Ukrainos vakarus. Netoli Lvovo buvo nusamdytos arklidės, tačiau tai problemos neišsprendė.
Žirgyno savininkai, vertindami puikius Kauno rajono savivaldybės vadovų santykius su Užkarpatės apskrities administracija ir tarpininkaujant žurnalistui Viliui Kavaliauskui, nusprendė prašyti pagalbos Kauno rajono mero Valerijaus Makūno.
„Kare pirmiausia reikia gelbėti žmonių gyvybes, bet gyvūnai irgi svarbūs, juo labiau žirgai, nuo kurių neatsiejama mūsų valstybės istorija ir simboliai“,– taip meras paaiškino, kodėl sumanyta priglausti „Laisvės kario“ skulptūros modelį.
V. Makūnas tvirtino, kad atgabentas Lavrentijus ir dar vienas žirgas bus laikomi Pajiesio žirgyne, o juo rūpinsis Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykla. Kartus su žirgais atvykusi trenerė Daša Lukašina bus įdarbinta šioje mokykloje. Likusius žirgus žadėjo priglausti Kauno rajono ūkininkai.
„Lavrentijui jau trylika metų, tačiau jis dar gali puikiai pasitarnauti vaikams. Kartu su Socialinių paslaugų centru rengsime edukacijas, nes žirgas yra puiki terapijos priemonė“, – tvirtino V.Makūnas.
