Keturkojai – S. Pabrėžienės didelė gyvenimo dalis, ne vieną čempioną užauginusi dresuotoja atvira – šunys ją išmokė kantrybės, dėmesį dalyti visiems po lygiai, lengvai bendrauti su žmonėmis, daugiau judėti, net ir kasdieniai pasivaikščiojimai po šešis kilometrus – dabar vienas juokas nueiti.
Meilė keturkojams nuo vaikystės
S. Pabrėžienė gyvena Bernatonių kaime ir niekada nekeistų gyvenimo į miestą, nes čia gyventi gera, šalia miškas, grynas oras, netoli upė. Tai puiki vieta auginti ir keturkojus. Šunys – didelė Sandros gyvenimo dalis. Dar vaikystėje susižavėjo šiais nuostabiais gyvūnais ir nusprendė gyvenimą sieti su jais.
Pirmasis Sandros šuo buvo taksų veislės kalytė Džilda. „Dabar pagalvojus ima juokas, kai nuolat girdėdavau komentarus, jog šių šunų dresuoti neįmanoma. Bet aš sakiau, kad nieko nėra neįmanomo, todėl ėmiausi darbo ir pradėjau domėtis bei skaityti literatūrą dar vaikystėje. Tai ir buvo pirmieji žingsniai dresūros link, susidomėjimas augo. Įrodžiau skeptikams, kad taksai, kaip ir visi kiti šunys, yra puikiai dresuojami. Vėliau pradėjau ruoštis parodoms, atradau Agility (šunų sportą), ne vienerius metus sportavau, deja, sportui laiko neliko“, – pasakojo S. Pabrėžienė.
Širdyje australų aviganiai
Šiuo metu Sandra augina tris australų aviganes. Septynerių metų Skaja – Lietuvos jaunimo čempionė, Lietuvos ir Estijos čempionė. Skajos dukrai Nugai – treji, taip pat iškovojo ne vieną titulą. Nuga yra Lietuvos bei Estijos jaunimo čempionė, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos ir Lenkijos šalių čempionė. O anūkė Panda skaičiuoja savo 16-ąjį gyvenimo mėnesiuką, bet ir tai jau spėjo tapti Lietuvos mažylių čempione.
Parodoms šuniukų kailį tai pat ruošia pati Sandra. Jai patinka ir maudyti, ir šukuoti, ir kirpti. Pati išmoko prižiūrėti kailį, kad augintinės visada būtų gražios.
Augintinę Skają Sandra pirko iš veislyno „Ausytė“, o Nuga ir Panda jau gimė pačios veislyne „Aksominė širdis“.
„Australų aviganiai žmogaus šunys, visada nori būti šalia, turi didelį norą išmokti vis kažką naujo. Anksčiau turėjau taksus, kurtsharus, dabar mano širdyje australai. Man jie tobuli, bet tai nereiškia, kad jie tinka visiems, kurie susižavi jų grožiu. Niekada šuniukų neparduodu pagal kailio spalvą ar gražias akis. Australų aviganiai gali turėti ne tik rudas, bet ir žydras akis bei marmurinį kailį arba rudą ar juodą, trispalvį ar dvispalvį“, – kalbėjo veisėja ir pridūrė, kad šios veislės šunų vienintelis minusas – plaukai. Jų yra visur, bet šią problemą padeda spręsti robotas siurblys.
Jokių triukų namuose
„Rytais dažnai šunys su manimi keliauja, kai vežu vaikus į mokyklą, tada einame pasivaikščioti arba į pamokas. Kai vaikams atostogos, rytais mokau triukų, einame į mišką ar pievas. Kadangi australų aviganiai aktyvi veislė, juos būtina mokyti nusiraminimo. Jei nieko neveikiu, tai ir šunys ilsisi šalia. Tiesa, svarbi namų taisyklė – jokių aktyvių žaidimų namuose, aktyvumas tik lauke. Išmoktus triukus bandome pritaikyti ir gyvenime. Šunys žaidžia su interaktyviu žaislu, kur įdėjus kamuoliuką, jam išriedant iškrenta maisto gabalėlis. Po šio žaidimo randu namuose kamuoliuką įdėtą ir į batą, ir į vandens dubenėlį, net ant roboto siurblio padeda“, – linksmai pasakojo Sandra.
Nereikia laukti, kol pagaus
S. Pabrėžienė nuolat semiasi žinių, lanko įvairius seminarus, mokymus, įdomių pratimų randa internete, daug jų išmėgina su savo šunimis ir tik vėliau su mokiniais. Įgytomis žiniomis ir praktika dalijasi su kitais, pati veda seminarus. Moko veisėjus šuniukų neurologinės stimuliacijos, ankstyvosios socializacijos, nes kaip žinia, pratimai duoda naudos tolesniam šuniuko vystymuisi. Yra net ir tokių pratimų, kuriuos atliekant, kai važiuojama automobiliu, keturkojai gali išvengti pykinimo ar vėmimo. Be to, kaip ir žmones, taip ir šunis ypač teigiamai veikia masažai. Po nuoširdaus specialistės darbo būsimiems šeimininkams belieka tik tęsti augintinių socializaciją.
Kadangi darbas yra malonumas, nepastebimai šunų dresūros mokyklai „Bestas“ sukako aštuoneri. Pamokas S. Pabrėžienė veda ne tik Panevėžyje, bet ir Šiauliuose, Kupiškyje, Biržuose. Tai ne tik darbas, sako mokyklos įkūrėja, bet ir laisvalaikis smagioje kompanijoje: „Didžioji darbo dalis yra ne su šunimis, o su žmonėmis. Kiekvienas šeimininkas moko savo augintinį, bet tai kartu ir darbas grupėje. Mokomės aikštelėje, aktyviai vaikštome mieste, einame į kavines, socializuojame šuniukus augti be streso, baimių, nekelti grėsmės kitiems“, – sakė ji.
S. Pabrėžienė džiaugėsi, kad vis daugiau būsimų šeimininkų domisi auklėjimu ir dresūra dar neparsivežę augintinio namo, nelaukia šešių mėnesių ar metų, kol šuniukas paaugs. „Daug lengviau nepadaryti klaidų iš pradžių ir tinkamai formuoti elgseną bei įpročius. O kas laukia ilgai ir tikisi, kad šuo bus protingas ir nereikės dresūros, paskui ateina su bėdomis. Lauke šuo tampo šeimininką, pasivaikščiojimai tampa kančia, loja ant šunų, dviračių, automobilių“, – kalbėjo šunų dresuotoja.
Karantinas pakoregavo keturkojų elgseną
Dresūros pamokas „Beste“ lanko ir veisliniai, ir beveisliai šunys, jauni ir pagyvenę. „Visus galima ir reikia mokyti“, – sako Sandra, tik vyresni jau turi įsisenėjusias bėdas, kurias sunkiau taisyti.
„Daug šunų atėjo su elgsenos bėdomis būtent po karantino. Problemos: lojimas ant šunų, baimė automobilių, žmonių. Tokias bėdas turi ir šunys, kuriuos augina namuose, nevedžioja, gamtinius reikalus atlieka ant palutės. Arba mato tik savo kiemą ir nieko daugiau. Bijo naujų aplinkų, skirtingų paviršių“, – vardijo problemas pašnekovė.
Dresūros pamokas lanko ir labai retos veislės Bosnijos ir Hercegovinos – Kroatijos aviganis. Pandora yra vienintelė Baltijos šalyse. Ši kalytė – ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos bei kitų šalių čempionė. Ji laukia ir tarptautinio grožio čempionato patvirtinimo.
Mokosi visą gyvenimą
Šunų dresuotoja pasakoja, kad šunys mokosi visą gyvenimą, o pasiekimai priklauso nuo šeimininko. „Kas nemoko šunų skirtingose vietose, o tik pamokų metu, tai ir rezultatai prastesni. Matau, ir kurie tingi mokyti. Nebūna, kad dresūros metu šuo nieko neišmoktų. Yra šeimininkai tinginiai arba netinkamai moko, ne laiku skatina, per mažai giria“, – vardijo šunų dresuotoja.
Paklausta, koks turėtų būti tobulas miesto šuo, Sandra paaiškino: „Tas, kuris ramiai reaguoja į žmones, šunis, nešoka sveikintis su kiekvienu sutiktu, moka nusiraminti ir laukti, kol šeimininkas ilsisi ar sėdi kavinėje. Prie visko reikia pratinti.“ Be to, ji pažymi, kad atsakingas šeimininkas yra tas, kuris visų pirma prižiūri augintinį, rūpinasi tinkama jo mityba, apsauga nuo erkių, susirgus veža gydyti, socializuoja, susirenka ekskrementus ir, jei mato, kad kas jų nerenka, netyli ir paskolina savo maišiuką.
Visgi ryšys tarp šunų ir žmonių visada buvo artimas, o pagrindinė to priežastis yra ta, kad jie daugybę metų vystėsi kartu. Šunys jau daug metų šalia mūsų, net kaip šeimos nariai. „Įrodyta, kad glostant šunis mažėja kraujo spaudimas, veikia raminančiai. Taip pat ir šunims glostymas naudingas. Džiaugiuosi, kad seniai praėjo laikai, kai šuo buvo tik prie būdos. Dabar tinkamai auklėjamas šuo laukiamas ir kavinėse, ir traukinyje, net šunų paplūdimiai yra, kur galime kartu ilsėtis“, – pokalbį užbaigė S. Pabrėžienė.
