„Kai ten buvome, turėjome ją maitinti savo likučiais – taip, aš kalbu apie tave, Bella“, – sakė 17-metė Mia, žvelgdama į mažą baltą šunelį ant rankų. „Ir turėjome pasirūpinti, kad ji nebėgiotų laisvai ten, kur buvome. Turėjome ją saugoti, kad ji nevaikščiotų po apylinkes ir nieko ten neerzintų“.
Mia ir jos motina Gabriela lankė šeimą kibuce Nir Icchake, kai spalio 7 d. „Hamas“ per savo žudynes pietų Izraelyje paėmė juos įkaitais.
Motina, dukra, teta ir šuo buvo paleistos į laisvę apsikeičiant palestiniečių belaisviais, tačiau dėdė ir tetos partneris tebėra nelaisvėje.
„Buvo sunku. Laikiau ją (Bellą) visą kelią. Man tiesiog pasisekė, kad pavyko ją išlaikyti per visą tą situaciją ir parsivežti atgal“, – sakė Mia iš savo namų Jeruzalėje duodama pirmąjį interviu žiniasklaidai.
Kai kurių Izraelio įkaitų grįžimas namo paskatino „Hamas“ nelaisvės aprašymus. Kai kurie iš jų aprašė „dusinančias“ patalpas, kuriose nebuvo galimybės gauti vaistų ir trūko maisto. Vaikai pasakojo, kad jiems visada buvo liepiama tylėti.
„Mano laimei, Bella, skirtingai nei visi kiti maži šunys, kuriuos asmeniškai pažįstu, yra gana tyli, nebent kai žaidžia ar pyksta“, – sakė ji. „Jei jie būtų matę, kad ji trukdo, manau, kad nebūtų leidę man jos laikyti.“
Ji buvo moralinė parama
Mios tėvas Mošė sakė, kad jie ieškojo Bellos kelias savaites, kol jo šeima buvo nelaisvėje. Jų išlaisvinimo dieną jis nustebo išgirdęs, kad ji išėjo laikydama šunį.
Jis išsamiau papasakojo, ką jo dukra išgyveno, kad išlaikytų Bellą.
„Ji nerimavo, kad šuniui kas nors atsitiks, jei ji ją paliks“, – sakė jis.
Mia paslėpė šunį po savo pižama, kai jie buvo kraunami į automobilį, kuris išvažiavo iš kibuco.
„Tada jie nuvežė juos į tunelius... ji visą laiką šunį laikė su savimi. Kai jie išėjo iš tunelio, turėjo lipti kopėčiomis, tuomet „Hamas“ žmonės pastebėjo, kad tai ne lėlė, o gyvas, kvėpuojantis šuo. Kilo nedidelis ginčas, tačiau buvo nuspręsta leisti jai pasilikti šunį“, – sakė jis.
Sulaikytieji po šunimi tvarkėsi, kad išvengtų blogų kvapų.
„Ji buvo labai pasiryžusi šunį susigrąžinti, ir vienas iš posakių, kurį ji dabar sako apie šunį, yra „Myliu tave iki Gazos ir atgal“.“, – teigė merginos tėtis.
Mia pasakojo, kad nelaisvė buvo sunki patirtis, kuri atminyje išliks ilgą laiką. Tačiau merginai išlikti stipriai padėjo Bella.
„Ji man labai padėjo. Ji mane užėmė. Ji buvo moralinė parama“, – teigė mergina.
Ji sakė, kad jie kovos dėl kitų įkaitų, įskaitant jos dėdės ir tetos partnerį, laisvės.
„Mes jų kasdien pasiilgstame ir jaučiamės blogai būdami čia be jų. Kad ir kaip džiaugiuosi grįžusi, mes dar nesame baigę“, – sakė ji.
Parengta pagal Reuters.
