Tai reiškia, kad tiek žmonės, tiek šunys, norėdami išreikšti emocijas balsu, naudoja tą pačią smegenų dalį. Žmonių ir kitų gyvūnų smegenis tiriančiai Vengrijos mokslininkų grupei vadovaujantis Attilas Andicsas teigė, kad žmonės ir šunys tarpusavyje bendrauja panašioje socialinėje aplinkoje.
„Eksperimento išvados atskleidė, kad šunys ir žmonės socialinę aplinką vertina panašiais metodais, naudoja tą pačią smegenų dalį“, – sakė ekspertas A.Andicsas. Būtent šis gebėjimas leidžia šioms dviem žinduolių rūšims bendrauti ir suprasti vienam kitą.
Manoma, kad ši smegenų dalis šunims išsivystė per 30 tūkst. metų – nuo tada, kai žmogus prisijaukino šunį. Kaip teigia mokslininkai, paskutinio ledynmečio Europoje metu šunų protėviai buvo prijaukinti medžiotojų.
Tam, kad pavyktų išanalizuoti dabartinių šunų smegenis, A.Andicsui ir jo kolegoms teko išdresuoti 11 šunų gulėti magnetinio rezonanso tomografo aparate ir nejudėti. Tirdami žmonių ir šunų smegenis, mokslininkai duodavo klausytis 200 įvairių žmonių ir šunų sukeliamų garsų – lojimo, verkimo ar juokimosi.
Tyrimo metu šunų smegenys labiau reagavo į lojimą, o žmonių – į žmogaus balso garsus. Tačiau tiek žmonių, tiek šunų smegenys panašiai reagavo, kai šios žinduolių rūšys klausėsi viena kitos.
Vėliau paaiškėjo, kad šunų ir žmonių smegenyse esanti zona, atsakinga už balsą, yra toje pačioje smegenų vietoje.
Kaip sakė A.Andicsas, šie bandymai ateityje leis atskleisti dar daugiau informacijos apie žmogaus ir šuns bendravimą.
Tyrimas publikuotas žurnale „Current Biology“.
