Kai daugiau nei prieš šešerius metus vilnietė Edita Jonaitytė gyvūnų prekių parduotuvėje įsigijo keturių mėnesių sulaukusį prancūzų buldogą, ji nė nenutuokė, kokios bėdos ir papildomos išlaidos jos laukia. Keturkojis, vardu Žako, tąsyk kainavo palyginti pigiai – jam buvo pritaikyta net 80 proc. nuolaida. Tad vietoj 5 tūkst. litų už pro stiklą parduotuvėje gailiai žiūrintį liūdnų akių, stačių ausų plokščiasnukį atseikėjo kiek daugiau nei 1 tūkst. litų.
Gyvūnų prekių parduotuvėje įsigytas prancūzų buldogas su kilmės dokumentais į stiklinį narvą prekybos centre atkeliavo iš Baltarusijos. Į namus mielą šunytį parsivežusi moteris, praėjus maždaug mėnesiui, pastebėjo, kad šuo ėmė plikti. Jakovo veterinarijos klinikoje atlikti tyrimai parodė, kad plaukų slinkimo priežastis – poodinės erkutės, arba kitaip – demodekozė. Dažniausiai mažiems jauniems šuniukams tai – motinos perduodama liga.
Moteris kreipėsi į šuniuko pardavėjus. „Man buvo pasiūlyta pakeisti gyvūną arba apmokėti gydymą ir pasilikti šunį. Sutikau, kad sumokėtų už gydymą“, – portalui lrytas.lt pasakojo Edita.
Bėdos po vieną nevaikšto
Kai Žakui suėjo treji, jį ėmė kamuoti stuburo problemos. „Iš pradžių buvo leidžiami medikamentai, o 2013 metų kovo pabaigoje buvo išoperuotos dvi stuburo išvaržos. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį dėl pasikartojančių šuns nugaros skausmų kreipiausi į veterinarijos dr. Valdą Vaitkų. Pasirodo, šunį ištiko stuburo smegenų insultas“, – pasakojo vilnietė.
Pusė Žako kūno buvo paralyžiuota. Šuo vilko galines kojas pažeme. Toks gyvenimas tiek šuniui, tiek šeimininkei nekėlė jokio džiaugsmo.
Anot jos, dažniausiai tokios stuburo problemos kamuoja veislės standarto neatitinkančius šunis. „Žako stuburas buvo ilgesnis, negu aprašyta FCI standarte“, – tikino Edita. Ji gavo FCI kategorijos teisėjos patvirtinimą, kad iš parduotuvės įsigytas šuo neatitinka Tarptautinės kinologų federacijos nustatyto veislės standarto.
Veterinarai nieko gero nežadėjo
Nors veterinarų prognozės buvo niūros, Edita nenuleido rankų ir visa širdimi tikėjo, kad Žakas kada nors dar galės vaikščioti.
Per pusantrų metų negailėdama laiko ir pinigų šeimininkė su šunimi išmėgino įvairiausias procedūras. Neįtikėtina, bet šuo atsistojo ant visų keturių kojų. „Dar šių metų sausį net skeptiškiausi veterinarai pripažino, kad darau stebuklus. Jie patys pripažino – šuo lakstys“, – pasakojo Edita.
Deja, bet liga buvo stipresnė. Šuo nugaišo vasarį, būdamas šešerių, kai prancūzų buldogų vidutinė gyvenimo trukmė – 12–14 metų.
Teisininkės patirties turinti Edita dėl šio incidento kreipėsi ir į vartotojų teises, ir Lietuvos kinologų draugiją, tačiau viskas nuėjo perniek. „Atsimušiau į sieną. Niekas padėti negalėjo“, – sakė prancūzų buldogo Žako netekusi moteris.
Parduotuvė – ne veislynas
Kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos kinologų draugijos atstovė spaudai Aurelija Staskevičienė, zoologijos prekių parduotuvė yra tik prekės pardavėja, tačiau ne veislynas.
„Perkant iš tokios vietos patarčiau su pardavėjais visada pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tai savotiškas garantinis raštas“, – sakė A.Staskevičienė. Jos teigimu, atsarga gėdos nedaro, tad perkant gyvūną iš parduotuvės patartina atsivesti ir patikimą veterinarą, kuris papildomai apžiūrėtų gyvūną.
Kitose Europos Sąjungos šalyse prekyba gyvūnais parduotuvėse, kur jie laikomi stikliniuose narvuose, labai reta. Jei jau prekiaujama, tai dažniausiai yra šunų veislynas, kuris užsiima ir zooprekių prekyba.
„Tai reiškia, kad toks šuniukas gali sukiotis ir parduotuvėje, bet jis yra savoje, įprastoje aplinkoje, su savais, jį globojančiais žmonėmis ir, kas labai svarbu, čia pat yra jo pagrindinė auklėtoja – mama“, – aiškino A.Staskevičienė.
Parduoda ir negrynaveislius šunis
Gyvūnų prekių parduotuvės „Kika“ rinkodaros skyriaus vedėja Loreta Kačanauskienė portalui lrytas.lt teigė, kad šunimis ir kitais gyvūnais prekiauja tenkindami klientų poreikius.
„Parduodame nedaug. Šiuo metu populiariausi mažų veislių šunys – Maltos bišonai, Jorkšyro terjerai, garbanotieji bišonai, nykštukiniai špicai“, – teigė L.Kačanauskienė.
Pasiteiravus, iš kokių veislynų į parduotuves atkeliauja gyvūnai, rinkodaros skyriaus vedėja patikino, kad įmonė, norėdama užtikrinti gyvūnų gerovę ir gerą sveikatą, bendradarbiauja su keliais atidžiai parinktais veislynais ir šunų augintojais. Vis dėlto tikslių veislynų neišvardijo – mat parduotuvėse galima įsigyti ir kilmės dokumentų neturinčių šunų.
„Šuns kilmės dokumentuose yra veisėjo duomenys, todėl pirkėjas gali su juo susisiekti. Jeigu šuo neturi kilmės dokumentų, veisėjo duomenys nenurodomi“, – sakė rinkodaros vedėja.
Anot L. Kačanauskienės, parduotuvėse gyvūnai parduodami paskiepyti, su poodinėmis mikroschemomis ir europasais. Jiems būna atliktos privalomosios veterinarinės procedūros.
„Dirbantis su gyvūnais personalas yra apmokytas pagal gyvūnų gerovę reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimus. Parduotuves ir gyvūnų laikymo sąlygas nuolat tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai“, – teigė L.Kačanauskienė.
Gyvūno kainą parduotuvėje reguliuoja rinka
Pasiteiravus, kodėl gyvūnams, tarsi lentynose sudėliotoms prekėms, per išpardavimus taikomos nuolaidos, rinkodaros vadovė patvirtino, kad kainas reguliuoja rinka.
Nors parduotuvėje įsigyto gyvūno kainą sudaro išlaidos jo priežiūrai, dalis darbuotojų darbo užmokesčio, patalpų nuomos kainos ir patalpų eksploatacijos išlaidų dalis, gyvūnų prekių versle vis dėlto veikia komercinės taisyklės – akcijos ir nuolaidos labiausiai skatina pardavimą.
„Jau įprasta, kad klientai tikisi nuolaidų. Akcijos mūsų tinkle planuojamos“, – sakė L.Kačanauskienė. Tad nieko nuostabaus, kad parduotuvėje gyvūną galima įsigyti ir sulaukus išpardavimo, tačiau, anot jos, specialios nuolaidos sergantiems gyvūnams netaikomos.
„Sergančių gyvūnų mes neparduodame. Įsigyjant gyvūną yra pasirašoma sutartis“, – aiškino L.Kačanauskienė.
Kaip teigė rinkodaros vadovė, gyvūnų laikymo sąlygos parduotuvėse „Kika“ atitinka visus reikalavimus ir gyvūnų fiziologinius poreikius. Gyvūnai sotūs, sveiki, gyvena pagal aukštus standartus įrengtuose narvuose, jie neturi jokių baimės ar streso požymių ir elgiasi taip, kaip įprasta tos rūšies gyvūnui.
Ilgametė Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubo prezidentė, prancūzų buldogų veislyno „Medaus kvapas“ savininkė Regina Vaitkunskienė teigė nesuprantanti, kodėl veisėjai, važinėjantys į parodas užsienyje, investuojantys pinigus į priežiūrą, atsakingai parenkantys poras, dažnai už savo šunį siūlo mažesnę kainą negu parduotuvėje.
„Toks niuansas visada stebina. Ir svarbiausia, tie, kurie pirko šuniuką parduotuvėje, vėliau labai dėl to gailisi – tiek dėl sveikatos, tiek dėl eksterjero“, – pasakojo R.Vaitkunskienė.
Ko vertas gyvūnas su 80 proc. nuolaida?
Kaip portalui lrytas.lt sakė R. Vaitkunskienė, perkant šunį iš veislyno gyvūno kainą sudaro jo tėvų parinkimas kergimui, kelionės į tarptautines parodas, priežiūra, užauginimas, ėdalas, vakcinos, priežiūros priemonės.
„Suma, kurią veisėjas paprašo už šuniuką, jau būna investuota. Tad net nežinau, už kiek šuniukas buvo įsigytas parduotuvės savininkų, jei parduotuvėje iš pradžių jis parduodamas, tarkime, už 1,5 tūkst. eurų, o per išpardavimą jam pritaikoma nuolaida, ir šuniukas kainuoja vos kelis šimtus eurų?“ – svarstė R.Vaitkunskienė.
Veisėja tikino nesuvokianti, kaip iš viso galima atiduoti šuniuką į parduotuvę, kur jis lauks, kol jam pritaikys nuolaidą, nupigins ir kažkas jį teiksis nupirkti.
„Parduotuvėje pirktas šuniukas – tai tik kažkam padarytas pelnas. Plikas, beširdis pelnas. Juk parduotuvėje su defektu įsigytas šuo gali būti pakeistas kitu. Taip, kaip spintelė, kurios kampas nuskilęs. O kur dedamas tas grąžintas? Tai tik retorinis klausimas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Vaitkunskienė.
Netikslumų pasitaiko ir veisėjams
Daugiau kaip 20 metų prancūzų buldogus veisianti R.Vaitkunskienė pasakojo, kad net ir patyrusiems veisėjams nutinka taip, kad pasaulį išvysta standarto neatitinkantys šuniukai. Tokie šuniukai yra veisliniai, tačiau netinkantys parodoms ir tolesniam veisimui.
„Dažniausiai toks gyvūnas yra padovanojamas. Tai nevertinama pinigais, tai jau moralinė atsakomybė“, – atvirai sakė šunų veisėja .
R.Vaitkunskienės nuomone, veisėjas turi būti ne tik atsakingas, bet ir jautrus žmogus – kiekvienas gyvūnas atsakingam veisėjui turi būti brangus ne finansine prasme, o emocine. „Juk tai tu sugalvojai suporuoti šunis. Tu ir lieki atsakingas, kad jie atsivedė palikuonių. Tu ir būsi atsakingas už juos visą jų gyvenimą“, – sakė R.Vaitkunskienė.
Anot jos, atsakingas, geras veisėjas visą gyvenimą turėtų bendrauti su to šuniuko šeimininku, padėti, patarti ir pakonsultuoti.
Perka impulsyviai
14 metų prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubui vadovavusi R.Vaitkunskienė tikino, kad Lietuvoje nėra tokio prancūzų buldogų veislyno, kuris atiduotų savo šuniukus į prekybą parduotuvėje.
„Klubui priklausę veislynai šunis parduodavo tik iš savo namų, iš savo rankų“, – teigė R. Vaitkunskienė. Jos teigimu, į parduotuves dažniausiai patenka šunys iš Lenkijos ar Baltarusijos – šalyse, kur nėra paplitęs atsakingas šunų veisimas, o ir kaina dėl to yra mažesnė.
Mopsai ar prancūzų buldogai, savo didelėmis akytėmis žiūrėdami pro stiklą, tuoj pat pavergia žmonių jausmus. O žmonės ima ir impulsyviai nuperka. „Žmonės, kurie pirko šuniukus iš parduotuvės, tai darė iš pasigailėjimo“, – tikino veisėja.
Pasak R.Vaitkunskienės, su už stiklo laikytu šunimi vėliau teks daug dirbti, kad jis suprastų, jog gyvenimas yra ne tik stiklinės sienos, o ir laukai, miškai, kad mieste yra troleibusai, automobiliai, o name – liftai, laiptai. „Veisėjas savo šuniui skiria ir laiką, ir dėmesį. To negauna tas, kuris laukia, kol jam kas nors pritaikys nuolaida ar ateis akcijos diena“, – paaiškino R.Vaitkunskienė.
Prekiaujama dėl rinkos poreikio
Kaip portalui lrytas.lt teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas Paulius Bušauskas, rinkoje egzistuoja poreikis įsigyti ir prekiauti gyvūnais specializuotose parduotuvėse, todėl tokia veikla vyksta. Anot jo, šiai veiklai yra nustatyti veterinariniai reikalavimai, užtikrinantys gyvūnų gerovę ir sveikatą ir yra kontroliuojama, kaip šių reikalavimų laikomasi. Jeigu prekybininkai laikosi minėtų reikalavimų, gyvūnas nepatiria kančių ar nepatogumų.
Prekybos vietoms yra nustatytos minimalios ploto normos, visiems augintiniams turi būti sudarytos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos. „Gerokai daugiau problemų kelia nelegalus gyvūnų veisimas ir nelegali prekyba jais“, – paaiškino vet. gydytojas P.Bušauskas.
Jo teigimu, visi gyvūnai į parduotuves patenka jau atjunkyti ir gebantys savarankiškai maitintis. Be to, draudžiama prekiauti jaunesniais kaip 8 savaičių gyvūnais.
„Į parduotuvę patenkantys gyvūnai patenka iš veisėjų ir dažniausiai prekybos vietoje ilgai neužsibūna. Praktikoje taikomas toks metodas: jeigu gyvūno kurį laiką nenuperka, jis išvežamas atgal į veislyną, ieškant jam šeimininkų kitais būdais“, – teigė P. Bušauskas.
Iš parduotuvės – geriau negu iš daugyklos
Kaip tikino VMVT vyresnysis veterinarijos gydytojas P. Bušauskas, į prekybos vietas patenkantys gyvūnai būna arba iš veisėjų, su kuriais prekybos įmonės turi sutartis, arba tie gyvūnai būna iš pačios įmonės turimo veislyno.
„Tenka apgailestauti, kad vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kai, susigundę šiek tiek mažesne kaina, pirkėjai nepasidomi veisėju ir lieka apgauti dėl augintinio kilmės ir veislės. Būna, kad gyvūnai veisiami ir laikomi labai prastomis sąlygomis, nesirūpinama jų sveikata, tad įsigijus tokį augintinį susiduriama su papildomomis finansinėmis išlaidomis“, – aiškino veterinaras.
Pasak P. Bušausko, vienas iš gyvūnų parduotuvių privalumų yra tai, kad gyvūno įsigijimas vyksta oficialiai. „Žmogus gauna gyvūno kilmės dokumentus, čekį, kuriame nurodoma gyvūno kaina, dokumentus, kurie pažymį gyvūno sveikatos būklę“, – teigė VMVT atstovas.
Žmogus, įsigijęs gyvūną iš neregistruoto veisėjo, daug dažniau rizikuoja prarasti sumokėtus pinigus. Siekiant apsidrausti patartina prieš įsigyjant gyvūną apsilankyti veisėjo namuose, pažiūrėti gyvūnų laikymo sąlygas. Pamačius, kaip laikomi gyvūnai, galima susidaryti įspūdį ne tik apie patį veisėją, bet ir apie galimybę įsigyti prastos sveikatos, neaiškios veislės gyvūną.
„Kiekvienas pirkėjas turi teisę pasirinkti, iš kur jam įsigyti gyvūną – iš veislyno ar iš parduotuvės, kuriose parduodami veisliniai gyvūnai, arba priglausti gyvūną ir prieglaudos“, – apibendrino veterinaras P. Bušauskas.
