Tad jeigu norite būti savo šuns geriausiu draugu, sužinokite, kas labiausiai erzina jų augintinį ir pakeiskite netinkamus įpročius.
Šunys stengiasi būti mūsų geriausiais draugais, tačiau mes patys kartais tas pastangas labai apsunkiname. Štai keletas dalykų, kurie skatina šunis suabejoti, ar verta likti mūsų draugais.
1. Jūs dažniau kalbat, nei naudojat kūno kalbą
Mes esame bendraujančios žodžiais būtybės. Mes mėgstame be perstojo kalbėti su visais, net su savo gyvūnais, kurie negali suprasti didesnės mūsų žodžių dalies.
Šunys gali suprasti vos kelis jiems svarbius žodžius, reiškiančius vaikščiojimą, skanėstą, žaidimą arba draudimą, ar net išmokti kelis šimtus žodžių, kaip tai padarė keli marmuriniai koliai. Tačiau jie negali suprasti žmonių kalbos.
Šunys išvystė sugebėjimą skaityti žmonių kūno kalbą ir puikiai suvokia apie ką galvojate, jaučiate, kartais netgi prieš jums patiems tai suprantant.
Tačiau mes galime jiems siųsti prieštaringus signalus, jeigu galvosime tik apie tariamus žodžius ir nekreipsime dėmesio į savo judesius, rašo interneto portalas mnn.com.
Jeigu nueisite į bet kurią pradedančiųjų šunų dresūros pamoką, pamatysite daugybę žmonių, sakančių vieną, o darančių visai ką kitą ir taip trikdančių šunis, besistengiančius suprasti, ko iš jų išties norima.
Pavyzdžiui, šuniui sakote „Sustink!“, bet lenkiatės link jo, taip išties kviesdami jį prisiartinti. O kai šuo prisiartina, jis būna baudžiamas už komandos nevykdymą. Visa tai taip painu!
Puikus eksperimentas (ir tai greičiausiai šuniui patiks) – pasistengti praleisti dieną kartu nepasakant šuniui nė žodžio, bendraujat tik kūnu.
Taip suprasite, kiek daug nesąmoningai pasakote kūnu, neištardami nė žodžio, išmoksite, kaip šuo reaguoja į jūsų judesius, kaip iš šuns gauti atsaką, bendraujant tik judesiais.
Tai jums pravers treniruojant šunį. Suprasite, koks įtraukiantis gali būti bendravimas nekalbant.
2. Šuns apkabinimas
Nors jums gali patikti apglėbti šuns kaklą, dauguma šunų apkabinimų nekenčia.
Mes, kaip ir primatai, manome, kad apkabinimai yra puikus būdas išreikšti meilę, palaikymą, džiaugsmą ir kitas teigiamas emocijas. Mums atrodo normalu apsglėbti ką nors rankomis ir suspausti – tai visada reiškia pozityvius dalykus.
Tačiau šunys taip nesivystė. Jie neturi rankų, todėl neapsikabina. Šuniui apkabinimas reiškia ne bičiulystę. Jeigu jis kitam šuniui ant kūno uždeda priekinę leteną, tai reiškia dominavimą.
Nesvarbu, koks jūsų apsikabinimo tikslas, šuniui tai reiškia tik vieną – dominavimo demostravimą.
Dauguma šunų apkabinimus mandagiai toleruoja. Pavyzdžiui, ne kartą turbūt matėte vaiko apglėbtą draugiškąjį auksaspalvį retriverį.
Bet kai kurie šunys jaučia pavojų, baimę ar tiesiog pasibjaurėjimą. Todėl vaikui griebiant šunį, kad jį apkabintų, kai kurie gindamiesi kanda.
Taip pat gali būti, kad šuo toleruos vieno žmogaus apkabinimą, bet visiškai priešingai sureaguos, jeigu kiti šeimos nariai pabandys daryti tą patį.
Išties labai sunku rasti šunį, kuriam patinka apkabinimai ir jis jų nori.
Jeigu jums smalsu, ar jūsų šuniui patinka apkabinimai, stebėkite jo kūno kalbą, kai apkabinate.
Ar jis įsitempia? Pasuka galvą nuo jūsų? Vengia akių kontakto? Laižo savo lūpas? Užsičiaupia? Ausis prispaudžia prie galvos? Visa tai yra ženklai, kad šuo jaučiasi nemaloniai.
Taip, net tai, kad šuo laižosi lūpas, kai jūs jį apkabinate, nereiškia, kad jį užvaldė meilė. Tai rodo paklusnumą ir net nervingumą.
Tad kai kitą kartą norėsite apkabinti šunį, stebėkite, ar šuniui tai patinka. Juk jūs kišate savo veidą prie aštrių jo dantų.
3. Snukio glostymas ar galvos tapšnojimas
Ar jums patiktų, jei jums tapšnotų per galvą? Galima spėti, kad ne.
Kai kas nors prisiartina ir tapšnoja per galvą, nesvarbu, kaip švelniai, daugumai tai nepatinka. Geriausiu atveju tai erzina, blogiausiu – tai gali sukelti skausmą.
Mums išties nepatinka, kai nepažįstamųjų rankos artėja prie veido. Jeigu kas nors tiesia ranką prie jūsų veido, greičiausiai natūrali reakcija bus jį atitraukti ir pajusite įtampą dėl įsiveržimo į asmeninę erdvę.
Tačiau dauguma žmonių mano, kad šunims patinka kai jiems tapšnoja per galvą.
Iš tikro šunys tik toleruoja, kai kas nors, ką jie pažįsta ir kuo pasitiki, jiems tapšnoja per galvą. Tačiau labai retam šuniui tai patinka.
Galite pastebėti, kad net labai mylintis šeimos šuo šiek tiek atsilošia, kai tiesiate ranką prie snukio, norėdami jį paglostyti.
Jis leidžia, kad tai darytumėte, nes jūs esate bosas, bet jam tai nepatinka. Šunims asmeninė erdvė nemažiau svarbi nei žmonėms.
Štai kodėl atsakingi tėvai vaikus moko glostyti, o ne tapšnoti šunį ir nekišti rankų prie jo snukio.
Jeigu tikrai norite apdovanoti šunį už tai, kad jis nuostabus, netapšnokite jam per galvą, geriau patrinkite nugaros galą tiesiai prie uodegos. Jie jums bus dėkingi.
4. Nepažįstamas, žiūrintis tiesiai į akis
Mes visi žinome apie akių kontakto galią. Nors ir laikome tai svarbiu patikimumo ar susitelkimo ženklu, taip pat turime žinoti, kad akių kontaktas gali sukelti stresą, nepatogumą ar demonstruoti valdžią.
Atrodo keista, kai nepažįstamas žmogus žiūri mums tiesiai į akis, nenukreipdamas žvilgsnio kitur, ypač artindamasis. Aišku, kad jis susikoncentravęs į mus, tačiau kokiu tikslu? Mums tenka bandyti tai išskaityti iš jo veido.
Daugumai gyvūnų rūšių akių kontaktas yra dominavimo įtvirtinimas, taip pat ir žmonėms.
Mes veide bandome įžiūrėti mažiausias detales – raumenų apie akis ar lūpas atsipalaidavimas ar įtampa mums pasako, ar spoksantysis yra draugiškas, ar ne. Bet net ir tai nustačius, keistai atrodo, kai į mus spokso nepažįstamas žmogus.
Šunys jaučiasi panašiai. Kai nepažįstamam šuniui žiūrite tiesiai į akis, nemirksėdami, jūs galite šypsotis, bet šuo greičiausiai tai priima, kaip bandymą dominuoti ar net agresiją.
Jie gali pademonstruoti paklusnumą, nusisukdami, šiek tiek išsiriesdami, atsiguldami ant nugaros, arba gali pradėti trauktis atgal ir loti.
Kaip ten bebūtų, daugumai šunų tiesiai į akis žiūrintis besiartinantis nepažįstamas žmogus kelia stresą.
Jiegu norite pasisveikinti su nepažįstamu šunimi taip, kad abu jaustumėtės patogiai, artinkitės šiek tiek pasisukę į šoną (ne tiesiai į šunį atstatę pečius), truputį nukreipę žvilgsnį ir kalbėkite tyliai, švelniu balsu.
Tokia kūno kalba šuniui padės suprasti, kad jūs esate nusiteikę draugiškai, o ne grėsmingai.
Šuo vis tiek gali nenorėti su jumis turėti nieko bendra, bet bent jau prisiartinsite draugiškai nesukeldami gynybinės ar agresyvios reakcijos.
5. Taisyklių ar elgesio normų nebuvimas
Šunys nori, mėgsta taisykles ir jaučiau joms poreikį. Galite pamanyti, kad griežtos taisyklės padaro gyvenimą nuobodų ir pykdo šunį. Tačiau šunims išties patinka žinoti taisykles, kurias sukūrė jų lyderis.
Ir iš ties mums, žmonėms, tai suprasti neturėtų būti sunku. Juk vaikams patinka, kai yra tam tikros taisyklės, kuriomis remdamiesi jie gyvena, ir jiems kur kas sunkiau būti aplinkoje, kur gali elgtis visiškai laisvai.
Pagalvokite apie mandagius, susitvardančius vaikus, kuriuos pažįstate, ir palyginkite juos su išpaikintais vaikais, kuriems trūksta socialinių įgūdžių ir kurie nesitvardo, kai negauna ko nori. Kurie vaikai yra laimingesni? Kurie jaučia ribas?
Su šunimis yra panašiai. Taisyklės gyvenimą padaro labiau nuspėjamu, kuriame yra gerokai mažiau painiavos ir streso.
O kalbant apie painiavą – šunys nesupranta taisyklių išimčių. Jie nesupranta, kad ant jūsų galima užšokti, kai vilkite laisvalaikio rūbais, bet draudžiama, kai apsirengiate oficialiai.
Jie nesupranta, kad išmaudyti gali lipti ant sofos, bet kai murzini parbėga iš lauko – ne. Šuniui sakymas „Ne“ už taisyklės sulaužymą, bet ne darymas ko nors, kas padėtų išmokti nesielgti tam tikru būdu, nėra laikomas dresūra.
Šunims patinka, kai jie žino, kokios yra ribos ir kada skiriate dėmesį šuns dresūrai su apdovanojimais už teisingą elgesį, jis jus labiau pripažįsta lyderiu. Taip šuniui suteikiate sąlygas jaustis laimingu.
Bus daugiau
