Drėgmė ir skersvėjai – didžiausi priešai
Šunims labiausiai kenkia drėgmė ir skersvėjai. Lygiai kaip mums, kai vilkime šlapiais rūbais, o batai permirkę lietuje.
Pirmiausia rudens darganas pajaučia ir ne visada tuo džiaugiasi voljeruose gyvenantys šunys, ypač tie, kurių būda netinkamai įrengta.
Drėgmė kenkia ne tik šuns kailiui, odai, bet ir vidaus organams: sąnariams, kvėpavimo takams, inkstams, šlapimo pūslei.
Lauke laikomas šuo savo voljere turi turėti galimybę daugiau judėti, jo būda turi būti ne tik vėjų neperpučiama, bet sausa, šilta. Šalia būdos rūpestingi šeimininkai paprastai įrengia lentų pakylą, ji puikiai saugo nuo drėgmės ir šalčio.
Jeigu šuo senyvas, turi antsvorio ir negali aktyviau judėti ankštame savo voljere, šaltuoju metų laiku su juo reikia daugiau pasivaikščioti po apylinkes, pasimankštinti.
Šiuo atveju net nekalbame apie tai, kad kiekvienas voljere gyvenantis šuo būtinai turi būti išvedamas pasivaikščioti, su juo žaidžiama, bendraujama – šuo turi išlikti socialus, tinkamai reaguoti į žmones ir kitus gyvūnus.
Kai išlindęs iš savo būdos šuo sunkiai stojasi, velka kurią nors koją, tai gali būti sąnarių arba kitų ligų požymis.
Sąnarių negalavimai labiau būdingi senyviems, antsvorio turintiems bei prastomis sąlygomis laikomiems šunims – rudenį ir žiemą tokius augintinius reikia labiau globoti.
Namuose laikomiems šunims ruduo nėra kažkuo pavojingas, tačiau vis tiek labiau reikia rūpintis kailio, letenų, ausų priežiūra.
Ar verta rengti?
Dabar šunų mylėtojai savo augintiniams dažniau parūpina drabužėlių, kad jie nesušaltų, neišsipurvintų kailio.
Patogu ir lengva naudoti neperšlamamą liemenę, tačiau ilgaplaukiams šunims labiau tinka kombinezonai. Dekoratyvius šuniukus galima apvilkti megztais drabužiais – jie nevaržo gyvūno judesių, priglunda prie kūno, labiau saugo krūtinės ląstą ir papilvę.
Tačiau veterinarijos gydytojai pataria nepersistengti ir be reikalo nerengti šunų. Jei diena sausa, nevėjuota, o šuo sveikas, užsigrūdinęs, drabužėlių išvis nereikia.
Šunis būtina nuo mažumės grūdinti, kasdien su jais būti lauke, žaisti aktyvius žaidimus ir, be abejo, šerti visaverčiu ėdalu, kuris būtų gerai pasisavinamas, suteiktų šuniui pakankamai energijos.
Jeigu oras „šuniškas“, mažus, sergančius, senus šunis į lauką patartina vesti labai trumpam arba išskirtiniais atvejais įtaisyti jiems šunišką tualetą (kačių kraiko dėželės analogas).
Su atšvaitu – saugiau
Rudenį dar labiau reikia rūpintis augintinių saugumu. Kad augintinis matytųsi tamsoje, būtini atšvaitai. Juos galima segti prie antkaklio, pavadėlio ar liemenės. Yra šuniškų drabužėlių su prisiūtomis šviečiančiomis juostelėmis.
Paleidę šunį pabėgioti po kiemą arba išsivežę į gamtą, būtinai pasirūpinkite atšvaitu. Vedantis šunį šalia judraus kelio, atšvaitai pravers ne tik šuniui, bet ir šeimininkui. Ir, žinoma, jūsų šuo turi turėti poodinę mikroschemą.
Kodėl nežvilga kailis?
Rudenį šunų kailis labiau šeriasi, praranda savo ryškią spalvą, suprastėja. Tai natūralu. Šuo ruošiasi pasikeisti „kailinius“.
Jeigu vasarą augintinis daug maudėsi vandens telkiniuose arba turėjo odos parazitų, kailis natūraliai gali prarasti savo žvilgesį, todėl pasirinkite ne bet kokį, o kokybišką, kailio struktūrą puoselėjantį gydomąjį šampūną. Pasitarus su veterinaru, galima duoti ir maisto papildų.
Daugiau dėmesio rudenį reikalauja ilgaplaukių šunų kailis, jį reikia dažniau iššukuoti – susivėlę į kaltūnus plaukai kaupia drėgmę, neleidžia kvėpuoti odai, nuolat ją dirgina, todėl šuniui gresia odos uždegimas.
Atsinaujina senos bėdos...
Rudenį ir žiemą gali paūmėti chroniškos augintinio ligos: ausų uždegimai, sąnarių, inkstų, šlapimo pūslės negalavimai. Todėl turite dar atidžiau rūpintis šunų ausimis, valyti jas, neleisti kauptis drėgmei.
Sąnarių maudimą gali sumažinti švelnus masažas, šiltas guolis ir specialūs papildai.
