Turbūt ne kartą „Youtube“ matėte mėgėjiškų filmukų, kuriuose kažkas groja saksofonu ar trimitu, o šuo į taktą, be perstojo kaukia.
Juokinga? Tikrai ne! Greičiau – apmaudu, kad apie gyvūno gerovę melomanas šeimininkas nieko nešmano.
Karališkojo Belfasto universiteto psichologė Deborah Wells kartu su kolegomis atliko tyrimą, kaip garsi muzika veikia šunis.
Mokslininkai stebėjo šunis, kaip šie jautėsi girdėdami sunkiojo roko, klasikinės muzikos ir kitokių žanrų kūrinius.
Taip pat stebėjo, kaip šunys jautėsi tyloje arba ramiai šnekučiuojantis žmonėms.
Šunys nesielgė kažkaip išskirtinai, fone skambant ramiems žmonių balsams, negarsiai muzikai.
Normaliu garsu sklindanti klasikinė muzika gerai veikė šunis: atpalaidavo, ramino ir netgi migdė.
Tačiau pasigirdus „metalui“, sunkiajam rokui, šunys lojo, blaškėsi ir norėjo sprukti.
Tad kaip su savo augintiniu išgyventi šventinį laikotarpį?
Puiku, jeigu šuo nuo mažumės socializuotas ir pratintas prie įvairaus triukšmo, garsios muzikos.
Deja, pripratinti prie garsų (nujautrinti) ne visada ir ne visus šunis pavyksta.
Galima įsigyti purškiamų feromonų, išmėginti specialius vyniojimus („Tellington TTouch“ metodika), tačiau ar ne paprasčiau saugoti savo augintinį ir sutikti šventes ramesnėje, jūsų ir jūsų augintinio ausims draugiškesnėje aplinkoje?
Juk didelis triukšmas kenkia ne tik gyvūnas, bet ir žmonėms.
Daugiau skaitykite mesirsunys.lt
