Atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti įvykio priežastis ir išsiaiškinti, ar vairuotojas taip elgėsi siekdamas suluošinti augintinį, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Apklaustas vairuotojas teigė, kad augintinį prie automobilio kablio pririšo beveik nematantis jo tėvas. V. Č. teigimu jis apie pririštą šunį prie jo automobilio nieko nežinojo, o išvažiuodamas iš kiemo, automobilio gale buvusio augintinio nepastebėjo.
Siekiant surinkti visus tyrimui reikšmingus duomenis, byloje buvo apklausti visi asmenys, kurie galėjo pateikti bet kokią su šiuo įvykiu susijusią informaciją, aktyviai bendradarbiauta su gyvūnų teisių gynėjais bei visuomene. Tiek liudytojų parodymai, tiek V. Č. charakteristika patvirtino, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, o ne tyčinis žiaurus elgesys su gyvūnu.
Šį faktą patvirtina ir tai, jog pastebėjęs kas įvyko asmuo apgailestavo, augintinį įsikėlė į automobilį ir parsivežęs jį sutvarstė, o kai augintinis buvo perduotas gyvūnų globos organizacijai, jis aktyviai domėjosi šuns būkle, norėjo jį pamatyti. Šiuo metu šuo dėl patirtų sužalojimų yra išgydytas.
Įvertinus visus tyrimo metu gautus duomenis, tyrimui vadovavęs prokuroras konstatavo, kad V. Č. netyčiniais veiksmais nebuvo siekiama kankinti gyvūno bei nebuvo sukeltos Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. numatytos nusikalstamos pasekmės (gyvūno suluošinimas ar žūtis), todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
