Spalio 7 d. tūkstančiai „Hamas“ teroristų užpuolė Izraelį, nužudė 1 200 žmonių, daugiausia civilių, ir 253 pagrobė atgal į anklavą.
INPA inspektorius Koby Soferis, atsakingas už šiaurinę Gazos pasienio zoną, apskaičiavo, kad nuo to laiko į Izraelį pateko 1 000 laukinių šunų. Jis citavo pranešimus apie gaujas, bandančias medžioti gazeles ir gąsdinančias karius.
Atsižvelgiant į tai, kad Gazos Ruože pasiutligės šiuo metu nėra, manoma, kad šunys nėra užsikrėtę, sakė Y. Shkedy, tačiau jie gali būti pavojingi.
Prieš ketverius metus Izraelio pietuose esančiame Negeve, kur laukinių šunų problema yra didžiulė, mirė mažametis beduinas, kuriam įkando benamis šuo.
INPA leidžiama naikinti laukinius šunis gamtos rezervatuose ir 500 metrų spinduliu aplink juos. Tačiau palei Gazos Ruožo sieną gamtos rezervatai yra maži.
INPA paprašė aplinkos apsaugos ministro Idito Silmano gauti Žemės ūkio ministerijos sutikimą išduoti leidimą naikinti šunis už šių ribų. Kai inspektoriams pavykdavo sugauti laukinį šunį, jie perduodavo jį artimiausiai vietos valdžios institucijai, pridūrė Y. Shkedy.
Šunų antplūdis buvo tik vienas iš neigiamų karo padarinių, INPA pareigūnai sakė žurnalistams konferencijoje.
Generalinė direktorė Rėja Šurky sakė, kad, kaip manoma, „Hamas“ nelaisvėje atsidūrė Ohadas Jahalomi, INPA veteranas, atsakingas už patruliavimą pietų Izraelyje.
Iš 1 300 darbuotojų, 310 buvo pašaukti į IDF rezervą, 118 buvo evakuoti iš savo namų, o 19 INPA objektų vis dar uždaryti visuomenei. Nuo karo pradžios nacionaliniuose parkuose ir gamtos rezervatuose nemokamai buvo apgyvendinta apie 80 000 karių ir evakuotų bendruomenių gyventojų, pridūrė R. Šurky.
Po spalio 7 d. užsienio turizmas išseko.
R. Šurky sakė, kad 2023 m. institucija baigė su maždaug 40 mln. eurų deficitu, todėl buvo priversta įšaldyti konkursus, apriboti apmokėjimą už viršvalandžius ir atleisti daugiau kaip 500 sezoninių darbuotojų.
Tiek R. Šurky, tiek Y. Shkedy apgailestavo, kad šalies šiaurėje ir pietuose atviroms erdvėms buvo padaryta didelė žala, kurią sukėlė sunkioji IDF technika, taip pat sviediniai, kuriuos iš Gazos Ruožo paleido „Hamas“, o iš Libano – Irano remiama teroristinė grupuotė „Hezbollah“.
Daugelyje vietų kariuomenė paliko krūvas atliekų, nors padėtis gerėja, sakė jie. Tokie projektai, kaip naujų kelių tankams ties Dišono ir Avivo upių vagomis Izraelio šiaurėje tiesimas, ne tik pakenkė ekosistemoms, bet ir paliko krūvas nuolaužų. Taip pat buvo pažeistos Hermono kalno teritorijos šalies šiaurėje.
Y. Shkedy sakė, kad jį „labiausiai gąsdina“ tai, kas nutiks po karo, kai šiaurėje bus sukurtos naujos karinės bazės, o palei Gazos Ruožo sieną – papildomi kariniai postai ir visa reikalinga infrastruktūra.
Jis nuogąstavo dėl naujų statybų atvirose erdvėse šalia bendruomenių, kurios labiausiai nukentėjo nuo spalio 7 d. „Hamas“ puolimo, ir dėl to padidėsiančio triukšmo, šviesos ir svetimų rūšių patekimo.
Nuo spalio 7 d. nuo apsinuodijimo mirė 16 laukinių gyvūnų, palyginti su šešiais per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, pranešė Y. Shkedy. Tarp aukų buvo septynios gazelės netoli Gazos sienos, penkios iš jų – nėščios patelės.
Valdžios institucija jau seniai spaudžia Žemės ūkio ministeriją apriboti ūkininkams leidžiamų įsigyti nuodų rūšį ir numatyti griežtesnes bausmes kaltininkams, tačiau nesėkmingai.
Parengta pagal timesofisrael.com.
