Taip augintinis tampa našlaičiu. Normalaus šuns intelektas yra maždaug kaip trejų metų vaiko, tad jis pajunta netekties skausmą, ilgesį, liūdesį, supranta, kad neteko meilės ir šilumos, o ne tik maisto. Paveldėtojai pasiima ir seną nudrengtą automobilį, ir neišvaizdų butą, ir apkiužusį namą, bet tik retais atvejais priglaudžia tėvų ar senelių mylėtą augintinį...
Gerai jeigu jį paprasčiausiai paleidžia, tačiau yra atvejų, kai palieka pririštą prie būdos ir pamiršta. Savanoriai susidūrė su daug visokių istorijų, kartais net žiaurių, „Telšių uodegėlės“ savanoriai dalijasi savo patirtimi.
Velsas
Šiaip jau jis buvo vardu Rudis, tačiau prieglaudos savanorėms toks paprastas vardas šauniam gražuoliui atrodė per prastas. Šuo gyveno kambaryje kartu su šeimininku, buvo mylimas ir gerai prižiūrimas. Bet vieną kartą šeimininkas išėjo labai toli ir negrįžo. Ir jau niekada nebegrįš... Savanoriams apie šunį pranešė artima šeimininkui moteris, prašė, kad „Telšių uodegėlė“ padėtų rasti namus. Taip Velsas atsirado prieglaudoje.
Tai gražiai išauklėtas vyresnio amžiaus šuo – neloja be reikalo, nesipyksta su kitais šunimis. Vedžiojamas vaikšto gražiai bei tvarkingai, laikosi arti žmogaus. Protingas ir draugiškai elgiasi su visais žmonėmis.
Išvaizda ir charakteriu primena legendinę škotų aviganę, koli veislės Lesę.
Mangustėlis
Mangustėlis į Žemaitijos sostinę atvyko iš Tryškių miestelio. Jo garbaus amžiaus šeimininkė iškeliavo Anapilin ir paliko šį žavų, kupiną energijos ir noro bendrauti vaikinuką.
Jis lengvai mezga draugystes su kitais šunimis, noriai žaidžia su vaikais, išdykauja, šėlsta. Nieko keista – jam šiuo metu veterinarijos gydytojų nuomone, yra apie 3–4 metus. Taigi, pati jaunystė.
Mangustėlis puikiai tiktų šeimai, turinčiai mokyklinio amžiaus vaikų. Tai socialus, draugiškas, žingeidus ir smalsus šuo. Sutaria su visais, todėl keblumų nekils jokiuose namuose.
Nedidelio ūgio, šiurkščiaplaukis. Mangustėlis yra kerpamas.
Bilis
Jis liko nereikalingas po to, kai šeimininkė pardavė sodybą ir išsikėlė gyventi į miestą. Nors Bilis nedidukas ir gana ramaus būdo bei puikiai galėtų gyventi bute, šeimininkė galvojo kitaip. Tai senolė, kuri pati jau sunkiai vaikšto. Beje, ir gyvendama sodyboje, ji laikė Bilį būdoje pririštą prie būdos. Nors judėjimo ir trūko, tačiau į prieglaudą Bilis pateko pamaitintas ir švarus.
Biliukas noriai draugauja su visais savanoriais ir draugiškai bendrauja su kitais prieglaudos lankytojais. Tai nedidukas, kambarinio dydžio šuo, o jau akių gražumas – viena akytė žydra, kaip vandenynas. Veterinarijos gydytojo nuomone, jam yra maždaug aštuoneri metai.
Nors gyveno būdoje, tačiau šiuo metu dovanojamas gyventi tik kambaryje – „lenciūginio“ gyvenimo jau pakaks.
Susidomėjusius pristatytais šunimis, prašome skambinti „Telšių uodegėlės“ šuniukų komandai tel. nr.: 867505615.
