Vairuotojų, kurie savo garažuose turėjo ne po vieną naują automobilį, paprašėme palyginti juos. Ar visada nauja mašina geriau nei buvusi?
Giria automobilius „Škoda“
Šiuo metu „Range Rover Sport“ automobiliu važinėjantis verslininkas Darius Šilinis pakeitė ne vieną naują automobilį, todėl turi aiškią nuomonę apie juos.
Kažkada įsigijęs „Jaguar S-Type“ jis irgi nesitikėjo, kad automobilis taip dažnai ges.
„Sprendimas pirkti šį automobilį buvo vienas kvailesnių mano gyvenime“, – atviravo pašnekovas.
Tačiau yra automobilių, kurie D.Šiliniui ir jo įmonei suteikė gerokai daugiau malonių staigmenų, nei buvo galima tikėtis.
Tai „Škoda Octavia“, kuriai pašnekovas skyrė 91 balą iš mano pasiūlytų 100 galimų, ir hibridinis „Hyundai Sonata Hybrid“ (95 balai).
Pašnekovas įsitikinęs, kad „Škoda Octavia“ – vienas geriausių kainos, kokybės ir patikimumo santykio pavyzdžių. Ne tik nebrangiai galima nupirkti, bet ir labai greitai realizuojama.
„Hyundai Sonata Hybrid“, kuriuos net šešis atsigabeno iš JAV, D. Šilinį stebina pavyzdiniu ekonomiškumu, puikiu interjero apdailos lygiu, patraukliu dizainu ir gera kaina.
„Jeigu ne „Hyundai“ ženklas, pagal apdailos kokybę manytum, kad važiuoji „Mercedes-Benz“ arba „Lexus“ automobiliu“, – Pietų Korėjos gamintojus gyrė pašnekovas.
Automobilis su 2,4 litro benzininiu ir elektros varikliais naudoja apie 7 litrus benzino. Nuvažiavęs vos 5 tūkstančius mylių (apie 8000 kilometrų) toks automobilis kainuoja 50–60 tūkstančių litų.
Pramogai ar darbui?
„Turime eiti koja kojon su technologijomis ir nešvaistyti pinigų benzino pardavėjams“, – kalbėjo jis.
D. Šilinis, paprašytas įvertinti kitus jo ir įmonės turėtus automobilius, ilgai nedvejojo: vienas labiausiai kainos ir kokybės neatitinkantis automobilis yra „Mazda 6“ bei BMW X6 (maždaug po 60–70 balų iš 100 galimų).
„Bet reikia įvertinti, kad ir pirkėjo lūkesčiai yra kitokie: vieno tikiesi iš darbui skirto, visai kito – pramogoms perkamo automobilio.
Manau, visi visureigiai yra skirti tik pramogai ir įvaizdžiui formuoti“, – aiškino pašnekovas.
„Range Rover Sport“ jis skirtų 85 balus iš 100 galimų.
„Jo kaina didelė, normaliai sukomplektuotas kainuoja apie 270 tūkstančių litų, yra gana patikimas, kaina atitinka socialinį statusą, važiavimo savybės ir patikimumas taip pat patiko“, – sakė verslininkas.
Stereotipai veikia
Ilgametė automobilių verslo specialistė, buvusi „Inchcape Motors“ pardavimų vadovė Vilija Šinkūnienė itin geru žodžiu mini „Mitsubishi Outlander“. Šį automobilį ji vairavo maždaug trejus metus ir jis pranoko visus moters lūkesčius važiavimo, komforto ir talpumo prasme.
„Vienintelis blogas dalykas – išsirinkau automobilį su mechanine pavarų dėže, pasidavusi emocijoms (nemėgstu automatinių pavarų dėžių), o tai turėjo įtakos, kai teko automobilį parduoti.
Todėl dar prieš įsigyjant automobilį verta pagalvoti ir apie jo pardavimo po kelerių metų perspektyvas“, – patarė automobilių verslo ekspertė.
Dar vienas automobilis, kurį ji mini geru žodžiu, – „Hyundai i40“.
Neišdavė nevykusių modelių
„Kadangi važinėjau daugeliu „Hyundai“ automobilių, ko nors panašaus tikėjausi iš naujojo D klasės automobilio, bet buvau maloniai nustebinta. Jis puikiai valdomas, salone – itin kokybiškų medžiagų apdaila, viskas išbaigta“, – savo nuomone pasidalijo moteris.
Tiesa, turėjo ji ir tokių automobilių, kurių draugams jokiu būdu nerekomenduotų, tačiau jų nesiryžo įvardyti.
Anot V. Šinkūnienės, yra vienas beprotiškai gražus automobilis, kurio važiavimo kokybė, deja, labai vidutiniška, tačiau net tai žinodama Vilija svarsto galimybę jį įsigyti.
Ar tai ne „Range Rover Evoque“? Pašnekovė neatsakė.
Naujas gedo dažniau
Įstaigos „Saugus ratas“ projektų vadovas Valdas Vilūnas turėjo kelis naujus automobilius.
Važinėjęs gana senu maždaug 30 tūkstančių litų vertės, tačiau labai patikimu universalu „Toyota Camry“, jis nusprendė persėsti prie tokio pat tipo, tačiau naujesnio automobilio. Pavažinėjęs juo už daugiau nei 100 tūkstančių litų nusipirko naujutėlaitį „Volvo XC70“.
„Šis automobilis labai patiko mano šeimai, nes buvo erdvus ir smagus važiuoti, tačiau jį teko gana dažnai remontuoti, o tai mane erzino. Tiesa, dauguma gedimų buvo garantiniu laikotarpiu, tad bent nereikėjo už tai mokėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Vėliau jis turėjo „Toyota Land Cruiser“, „Volvo XC60“ ir „Toyota Sienna“.
Iš visų šių automobilių labiausiai patiko „Toyota“ šeimos nariai – jie negedo, buvo labai patikimi. To Valdas negalėtų pasakyti apie „Volvo XC70“ – šiam teko keisti oro tiekimo žarnas, rato guolį, remontuoti pakabą.
„Galbūt taip nutiko dėl to, kad pirkau ką tik pasirodžiusį modelį, sergantį vadinamosiomis vaikiškomis ligomis“, – svarstė V. Vilūnas.
„Toyota Land Cruiser“ – patikimas, pravažus ir visas viltis pateisinęs automobilis, kuriuo V. Vilūnas važinėjo trejus metus.
„Tiesa, reikia pripažinti, kad, palyginti su moderniais konkurentais, jis buvo morališkai pasenęs“, – pridūrė pašnekovas.
„Volvo“ nuvertėjo mažiausiai
Miesto tipo visureigis „Volvo XC60“ jo savininkui patiko tol, kol turėjo du vaikus. Susilaukus trečio, jis pasirodė esąs pernelyg ankštas. Penkiese susiruošę į kelionę vilniečiai jame jausdavosi nekaip.
„Tačiau šis automobilis labiausiai pradžiugino tuomet, kai teko jį parduoti. Pirkęs už 135 tūkstančius litų ir dvejus metus pavažinėjęs, jį pardaviau už 104 tūkstančius litų. Tai – labai gera kaina“, – neslėpė pašnekovas.
Dabar V. Vilūnas važinėja aštuonviečiu vienatūriu „Toyota Sienna“ su benzininiu 6 cilindrų, 3,5 litro (268 AG) varikliu. Jis tikina esąs labai patenkintas šiuo iš Amerikos atsivežtu automobiliu – viskam užtenka vietos, o degalų sąnaudos nėra bauginamai didelės.
Ramiai važiuodamas iš Vilniaus į Uteną „Toyota Sienna“ savininkas sugeba neviršyti 8 litrų benzino sąnaudų, o mieste pakanka ir 10 litrų.
