„Pati idėja sveikintina, bet kyla abejonių, ar miesto valdžia sugebės kontroliuoti situaciją. Jeigu nebus griežtos kontrolės, gatvėse prasidės dar didesnis jovalas nei dabar”, – svarstė automobilių ekspertas Stasys Brundza.
Kitų šalių patirtis rodo, kad vykstant į darbą ir atgal į vieną automobilį įmanoma susodinti po keturis žmones. Kaip bus Lietuvoje – sunku pasakyti.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis tikisi, kad šie KET pakeitimai skatins vairuotojus keisti įpročius, iš anksto planuoti keliones, be to, lengvųjų automobilių vairuotojus skatins bendradarbiauti.
Šalyje – 10 elektromobilių
S. Brundzai taip pat atrodo keista, kad pakeitimuose daug dėmesio skiriama elektromobiliams ir nieko neužsimenama apie hibridinius automobilius.
Juk elektromobilių Lietuvoje yra tiek mažai, kad jie jokios įtakos nei eismui, nei automobilių statymo problemoms miestuose neturi.
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota vos 10 lengvųjų elektromobilių ir 1410 hibridinių lengvųjų (M1 klasės) automobilių.
Galima palyginti – vien Vilniaus mieste liepos 1 dieną buvo įregistruoti 222 509 eksploatuojami (turintys galiojančią privalomąją techninę apžiūrą) lengvieji automobiliai.
Pasak susisiekimo ministro pareigas laikinai einančio Eligijaus Masiulio, pakeitimai įvesti norint paskatinti žmones piko metu nevažinėti keliais atskirais automobiliais, o susėsti į vieną.
Pakeitimai bus tik Vilniuje?
Šios ministerijos specialistai pripažino, kad tokių pakeitimų labiausiai norėjo sostinės meras Artūras Zuokas.
„Mums juk nesunku buvo įrašyti pataisymus į KET, o visa kita – jau konkrečios savivaldybės reikalas, kaip ji sugebės pasinaudoti pakeitimais ir kontroliuoti situaciją”, – sakė vienas Susisiekimo ministerijos tarnautojų.
Kurios visuomeninio transporto juostos ir kuriose gatvėse bus skirtos tokiems automobiliams, spręs pačios savivaldybės.
E. Masiulis teigė, kad KET atnaujinimas kainuos tiek, kiek dažai naujiems kelio ženklams. „Kiek konkrečiai? Gal 50, 100 ar 200 litų”, – skaičiavo jis.
Kitąmet KET atsiras ir trys nauji ženklai, susiję su elektromobiliais.
Jie žymės elektromobilių įkrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai negalioja elektromobiliams, taip pat elektromobiliams ir kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą. „Kam reikalingas tas ženklas? Užtektų tik elektromobilius atleisti nuo mokesčio ir tai būtų savininkams paskata. Pačių elektromobilių nėra daug, kad užimtų kitų mašinų vietą”, – dar vienu sprendimu abejojo S.Brundza.
Norvegijoje – pusė kainos
Kad brangūs elektromobiliai taptų populiaresni, būtina rimta valdžios pagalba. Štai „Mitsubishi i-MiEV” pagal savo dydį, praktiškumą ir salono apdailos kokybę prilygsta 30 tūkstančių litų kainuojantiems automobiliams, o kainuoja apie 120 tūkstančių litų. Taigi beveik 100 tūkstančių litų sumokame tik už elektromobilio technologijas.
Todėl daugiau negu akivaizdu, kad tokio automobilio niekas nepirks be rimtų mokesčių lengvatų ar kitokių pasiūlytų skatinimo priemonių.
Štai Norvegijoje elektromobilių savininkai nemoka automobilio registravimo mokesčio (tuomet jis atpinga beveik dvigubai), gali nemokamai jį statyti mieste ir važinėti viešajam transportui skirta eismo juosta.
Daugelyje kitų šalių valdžia kompensuoja dalį elektromobilio kainos (pavyzdžiui, Estijoje – iki 18 tūkstančių eurų).
„Mes pirmiausia gavome Vilniaus savivaldybės prašymą ir jį išanalizavę teikėme tokius pataisymus. Savivaldybės pačios turės apsispręsti, kurias juostas pažymėti ženklu 4+, o kurias – ne”, – sakė S.Brundza.
