Kai kurie vairuotojai žiemą automobilius pastato į garažą ir į darbą važiuoja viešuoju transportu. Jie žino, kad pašalus, sningant ir vėl šąlant vairuoti tampa kur kas sunkiau: automobilis gali tapti nevaldomas, ant asfalto ištįsę sniego liežuviai gali lengvai švystelėti mašiną į šalikelę ar net griovį.
Kaune veikiančių vairavimo mokyklų darbas šią savaitę nesutriko, tačiau norinčiųjų mokytis vairuoti tokiomis oro sąlygomis šiek tiek sumažėjo. O ir pasiryžusieji neretai savo manevrus gatvėje palydi keiksmažodžiais, daugiau nervinasi ir mindo paminas.
Egzaminą laikė ant ledo
„Puikiai sekėsi vairuoti. Vietomis slidoka, tačiau važiuoti įmanoma“, – greitakalbe bėrė 17-metis „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos abiturientas Saulius Loda. Jis įsitikinęs, kad vairavimo pamokos ant ledo bus naudingos.
Po 45 minučių trukusio vairavimo egzamino jaunuolis prisipažino: kojos iš baimės šiek tiek drebėjo, tačiau snieguotos Vilijampolės gatvės nevirto spąstais ir egzamino nesugadino.
„Sniegas nebaisus, jei laikaisi kelių svarbių taisyklių: būtina pasirinkti saugų atstumą, nes esant slidžiai kelio dangai gali nespėti sustabdyti automobilio. Darant posūkį, nereikia spausti greičio paminos, nes mašiną sumėtys“, – svarbiausius vairavimo įpročius žiemą žino jaunasis vairuotojas.
„Raliuoti“ mieste negalima
S. Lodos vairavimo instruktorius Gediminas Starevičius gali tik pasidžiaugti: jo mokiniui pakako privalomų 30 valandų pamokų, kad būtų įveiktos ir sniego, ir ledo kliūtys.
Dabar 17-metis laukia gimtadienio, kuris jau netoli – sausio 5-ąją. „Kol kas automobilio neturiu, tačiau tikiuosi, kad tėvai duos savo“, – vylėsi S. Loda.
Savarankiškai vairuodamas automobilį jaunuolis tikrai neketina išsiaiškinti, kokiu didžiausiu greičiu gali lėkti tėvų mašina. „Jeigu norisi lėkti, galima surasti tam tinkamų vietų pakaunėje ir pavažinėti, kiek širdis geidžia“, – pridūrė S.Loda.
Reikia tik noro mokytis
25-erių G. Starevičius vairavimo instruktoriumi dirba dvejus metus. Jis iki šiol negali atsakyti į amžiną klausimą: kas – vyras ar moteris – vairuoja geriau. Ir mokyti tiek vieną, tiek kitą gali būti sunku.
„Jeigu jaunas vaikinas prieš ateidamas į vairavimo mokyklą jau yra pavažinėjęs kaimų keliais, susipažinęs su pačia mašina, mokyti jį lengviau“, – prisipažįsta instruktorius.
Jo darbas nelengvas: reikia būti kantriam, mokėti išaiškinti vieną ar kitą dalyką, prisitaikyti prie charakterio. „Svarbu, kad žmogus norėtų išmokti vairuoti. Pasitaiko tokių visažinių, kurie neva jau seniai moka vairuoti. Su jais daug sunkiau“, – prisipažįsta G. Starevičius.
Žiemą instruktoriams sunkiau
Į Lietuvą atkeliavusi tikra lyg iš seno atviruko žiema kai kuriuos būsimus vairuotojus žavi tik pro langą – sėsti prie automobilio vairo nesinori. Tiesa, tokios baimės persekioja dailiosios lyties atstoves, tuo tarpu adrenalino trokštantys vyrai gamtos išdaigų nepaiso.
Tuo tarpu instruktoriai prisitaiko prie bet kokių oro sąlygų, tačiau žiemą ir jiems dirbti sunkiau. „Per sniegą nematyti nei linijų ant asfalto, nei kiek juostų toje gatvėje yra. Todėl mokiniui sunkiau paaiškinti eismo sąlygas vienoje ar kitoje miesto vietoje. Kai slidu, stabdoma mašina labiau čiuožia, todėl net ir instruktorius gali nespėti sustabdyti“, – pasakoja G. Starevičius.
Mokyti vairuoti trukdo ne tik prastas oras, bet ir kiti eismo dalyviai. Jau patyrusiems vairuotojams atrodo, kad mokiniai trukdo eismą, ir bando juos visaip pamokyti. „Užstato mašiną, stabdo, pypsi. Kažkodėl pamiršta, kad ir jie kažkada mokėsi vairuoti“, – apgailestavo instruktorius.
Baimė – blogas šturmanas
Tai, kad Kaune vairavimo mokytojams sunkiau nei, tarkim, Kaišiadoryse ar Ignalinoje, patvirtina ir instruktoriai Rokas Petrulis ir Leonardas Sengovas. Kiti vairuotojai nepakantūs mokiniams, Kaune gana sudėtinga eismo sistema, daug žiedinių sankryžų, žiemą daug siaurų gatvių būna neišvažiuojamos. Tokių vietų labiau prisibijo moterys. Apie jas ir vėl sukasi kalba, nes nemaža dalis mokinių – dailiosios lyties atstovės.
„Turiu vieną apie 50-ies metų mokinę, kuri jau vairuoja apie 30 valandų, tačiau sekasi nekaip. Ir dėl vienos priežasties – ji paprasčiausiai bijo. Pamato mašiną ir bijo, reikia pasukti – vėl bijo, persirikiuoti reikia – vėl baimės akys didelės“, – pasakoja L.Sengovas. Tokį žmogų išmokyti vairuoti įmanoma, tačiau kaip jis gatvėje elgsis vienas, be instruktoriaus – nežinia.
„Ką jau kalbėti apie vairavimą, kai gatvėse slidu. Šią savaitę nemažai mokinių atsisakė pamokų, tačiau vairuoti reikia išmokti ir ant sniego“, – įsitikinęs vairavimo instruktorius R. Petrulis.
Kaip važiuoti žiemą?
1. Sumažinti greitį. Žiemą ir 20 km per valandą greitis gali būti didelis – kiekvienu atveju vairuotojas turi nuspręsti, kokiu greičiu važiuoti. Be to, vien tik savo vairavimo patirtimi pasikliauti nevertėtų – juk niekada negali prognozuoti, kaip judės kiti eismo dalyviai, nuo kurių taip pat priklauso jūsų saugumas.
2. Laikytis saugaus atstumo nuo kito eismo dalyvio – žiemą atstumas turi būti didesnis nei vasarą.
Atsakingai įvertinkite atstumą iki priešais važiuojančios mašinos. Išlaikytas saugus atstumas suteiks daugiau laiko reaguoti ir daugiau erdvės manevruoti, jei priekyje netikėtai atsiras kliūtis ar mašinų srautas ims stabdyti.
3. Vengti staigių judesių. Judėjimo trajektorijos pakeitimas turėtų būti sklandus ir laipsniškas. Prieš posūkį reikia sumažinti greitį ir įjungti žemesnę pavarą. Dirbti sankaba ir pavarų dėže posūkyje pavojinga.
4. Negalima staigiai stabdyti, automobilis stabdomas mažinant pavaras. Su stabdžių pamina reikia būti ypač atsargiam.
5. Vairuojant žiemą reikia žinoti pavojingus kelio ruožus. Tai – tokios kelio atkarpos, kuriose automobiliai stoja ir greitėja: sankryžos, išvažiavimai į pagrindinį kelią, transporto stotelės. Dėl susidariusio išvažinėto sniego sluoksnio tokiose vietose būna slidu. Reikėtų atsargiai vairuoti ir tose vietose, kur kelias kertasi su šalutiniais keliais – iš šalutinio kelio išvažiuojantys automobiliai neretai negali laiku sustoti ant iki blizgesio išvažinėto sniego sluoksnio.
6. Laisvą pavarą žiemą reikia užmiršti. Važiuojant nuokalne stabdyti reikia varikliu.
