Kauno savivaldybė prieš penkerius metus jau buvo užsakiusi parengti šios sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos techninį projektą, o bendrovei „Miestprojektas” už paslaugas sumokėjo daugiau kaip 750 tūkst. litų.
Darbas iki galo nebuvo atliktas, todėl ir sankryžos rekonstrukcija neprasidėjo. Vairuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe, kęsti eismo spūstis arba ieškoti aplinkkelių. Specialistai įsitikinę, kad problemą išspręstų ne viadukas, o tunelis po žiedine sankryža.
Nenumatė svarbių pokyčių
Pramonės ir Taikos prospektų sankryža tuščia nebūna nei dieną, nei naktį. Šalia įsikūręs prekybos miestelis „Urmas”, prekybos centrai „Maxima”, „Senukai”. Šia sankryža driekiasi daugelio kauniečių kelias į Vilnių.
Pro išsirikiavusius automobilius dažnai tenka brautis pas ligonius skubantiems greitosios pagalbos ekipažams, mat medikų stotis įsikūrusi būtent šalia šios sankryžos.
Savivaldybės įmonės „Kauno planas” vadovas architektas Evaldas Barzdžiukas įsitikinęs, kad seniai reikėjo atlikti studiją ir išsiaiškinti transporto srautus šioje sankryžoje.
Žiedinė sankryža Taikos ir Pramonės prospektų sankirtoje buvo pradėta projektuoti iki 1970-ųjų, kai buvo rengiamas miesto generalinis planas. Tuo metu architektai net nenumanė, kad po kelių dešimtmečių miesto gatvėmis riedės tiek daug automobilių.
Reikėtų tyrinėti srautus
Architekto nuomone, transporto srauto problemas greičiausiai panaikintų dviejų lygių sankryža. Tačiau jis siūlytų statyti ne viaduką, o kasti tunelį.
„Šio žiedo reljefas tinkamas tuneliui, nes pati sankryža įrengta ant kalnelio”, – paaiškino E.Barzdžiukas. Tunelio pradžia galėtų būti Taikos prospekte, ties parduotuve „Trys berželiai”. Virš tunelio galėtų likti ta pati žiedinė sankryža.
Tiesa, norint tiksliai išsiaiškinti, iš kur automobiliai į šią sankryžą dažniausiai atvažiuoja ir kuria kryptimi pasuka, reikia stebėti srautus.
„Tuomet paaiškėtų, ar tas „pranėrimas” pro apačią sumažins spūstis pačioje sankryžoje”, – kalbėjo architektas.
Žiedinė sankryža – saugi
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas didelių priekaištų šiai sankryžai neturi. Jo nuomone, gatves projektavę architektai pasielgė itin apdairiai – jų siūlymai įrengti kuo daugiau žiedinių sankryžų pasiteisino.
„Žiedinio tipo sankryžos saugesnės negu reguliuojamos šviesoforais. Netoliese esančioje Pramonės prospekto ir Draugystės gatvės sankryžoje dažnai įvyksta eismo nelaimių, kurių dalyviams prireikia ir medikų pagalbos”, – dėstė pareigūnas.
Jo žiniomis, pastaraisiais metais Pramonės ir Taikos prospekto sankirtoje nėra įvykę skaudžių eismo nelaimių. Mašinos susiduria dažnai, tačiau jų apgadinimai nebūna stiprūs.
„Žiedinės sankryžos yra saugesnės, nes jose automobiliai juda mažesniu greičiu nei veikiant šviesoforui”, – aiškino D. Česnauskas. Tačiau kelių policijos vadovas pritartų Pramonės ir Taikos prospektų sankryžos rekonstrukcijai, kuri sumažintų spūstis, o vairuotojams padėtų greičiau pasiekti kelionės tikslą.
Valdžia mėgins ieškoti teisybės
Dainius Ratkelis
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Savivaldybės noras pagerinti transporto pralaidumą šioje sankryžoje niekur nedingo, tačiau neišsiaiškinę santykių su dabartiniu konkurso nugalėtoju negalime skelbti naujo.
Šioje situacijoje galimi keli scenarijai: arba civiline tvarka išieškoti jau išleistus pinigus, arba išreikalauti mūsų poreikius atitinkantį produktą.
Savivaldybė pasirašė sutartį su konkurso nugalėtoju, už paslaugą sumokėti pinigai, tačiau „Miestprojekto” parengtas rekonstrukcijos ir viaduko statybos techninis projektas mums netinka, nes pagal jį nieko neįmanoma pastatyti.
Kol teismas paskelbs galutinį sprendimą, naujų konkursų skelbti negalėsime.”
Ministro žmona buvo išteisinta
Maždaug prieš penkerius metus Kauno valdžia paskelbė Taikos ir Pramonės prospektų sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos techninio projekto konkursą.
Konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė – „Miestprojektas”, kuriai tuo metu vadovavo dabartinio ministro žmona E. Pavalkienė.
„Miestprojektas” laimėjo konkursą, nors projektą pasiūlė parengti už aštuonis kartus didesnę kainą, nei pirkimui buvo numatyta. Bendrovė per mėnesį projekto neparengė, tačiau terminas pratęstas pusmečiui.
Jau po savaitės po sutarties pratęsimo „Miestprojektas” išrašė solidžią sąskaitą Kauno miesto savivaldybei, po mėnesio – antrą. Iš viso sumokėta 763 tūkst. litų.
Kauno prokurorai prašė pripažinti architektę kalta didelės vertės sukčiavimo byloje ir nubausti realia trejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau sausio viduryje Kauno apygardos teismas išteisino E. Pavalkienę.
