„Patarimų, kaip valdyti automobilį ant slidžios kelio dangos, galiu duoti nemažai. Tik ar kas nors ras laiko juos įsisavinti? Juk važiuoti reikia čia ir dabar. Todėl bene svarbiausias dalykas sningant – reikia būti itin atidžiam persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Nes užvažiavus ant sniego košės automobilis gali tapti visai nevaldomas ir jokie burtai nepadės“, - sakė S. Brundza, kadaise net 10 kartų laimėjęs SSRS ralio čempionatą.
Anot pašnekovo, kelio viduryje tarp dviejų eismo juostų susikaupusi šlapio sniego masė yra didžiausias pavojus.
Mat lenkiant kitą automobilį ir persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, ant šios sniego košės užvažiavęs automobilis akimirkai praranda sukibimą su keliu – jis tiesiog slysta sniego paviršiumi.
„Smarkiai sningant geriau vengti lenkimo ir kitų aštresnių judesių. Juk pora kelyje sutaupytų minučių gali staiga virsti didele nelaime“, - kalbėjo lenktynininkas.
Jeigu jau susiruošėte aplenkti prieš jus lėčiau važiuojantį automobilį, tai daryti geriausiai pasinaudojant kitos mašinos paliktomis vėžėmis.
„Vietinės reikšmės keliuose dėl nuolatinio atlydžio ir šalčio bangų yra susiformavę gana gilios ledo provėžos. Jos taip pat labai pavojingos, nes automobilis važiuoja tarsi bėgiais, ir vairuotojui labai sunku kažką padaryti, net iš jų išsukti“, - sako S. Brundza.
Didmiesčių gyventojams S. Brundza pataria turėti šiek tiek daugiau kantrybės ir laikytis didesnio atstumo iki kitų mašinų.
„Svarbu prisiminti, kad stabdymo kelias važiuojant sniegu didėja ne metrais, bet kartais. Todėl privalu laikytis gerokai didesnio atstumo“, - patarė pašnekovas.
Ispanijoje, Marbeloje, butą turintį ir nemažai laiko ten praleidžiantį S. Brundzą stebina lietuvių vairuotojų karštakošiškumas.
„Toks įspūdis, kad mūsiškiai vairuotojai visi kažkur skuba, lekia ir neturi nė menkiausios galimybės kažkur nesuspėti. Mes tiesiog nepripratę prie spūsčių, kurios susidaro tik Vilniuje ir tik retkarčiais“, - mano lenktynininkas.
S. Brundza tikina nelinkęs postringauti apie galiniais ir priekiniais ratais varomų automobilių valdymo ypatumus slidžiame kelyje.
„Vienas patarimas galioja visiems – mažesnis greitis nei ant sauso kelio, didesnis atstumas iki kitos mašinos ir švelnesnis elgesys su akceleratoriaus bei stabdžio pedalais“, - patarė lenktynininkas.
Čia pat S. Brundza prisiminė ir dar vieną universalų patarimą: „Jeigu gali nevažiuoti šiandien – tai ir nevažiuok.“
Pats buvęs ne vienoje saugaus vairavimo mokykloje, S. Brudza įsitikino, kad kartais vos kelių kilometrų didesnis greitis gali būti lemtingas.
„Instruktoriaus užduotį, kai reikėjo apvažiuoti kliūtį, įvykdžiau važiuodamas 48 kilometrų per valandą greičiu, o padidinus greitį vos iki 52 kilometrų per valandą niekaip nesugebėjau to padaryti“, - patirtimi dalijosi S. Brundza.
