Verslo pozicijas atstovavo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daivutė Jokšienė. Dalyvauti buvo kviečiamas ir „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara. Dėl suplanuotų susitikimų užsienyje jis nepasirodė, tačiau savo poziciją išdėstė S. Brundzai skirtame laiške.
„Visų pirma, noriu pastebėti, kad, nepaisant to, jog degalai gaminami iš naftos, nafta ir degalai yra visiškai nepanašūs bei skirtingai paskirčiai naudojami dalykai, todėl jie sudaro atskiras rinkas. Dėl šios priežasties degalų kainos tiesiogiai neatspindi naftos kainų ir nekinta tučtuojau, kai pasikeičia naftos kaina“, – rašo jis.
„Norėčiau pabrėžti, kad „Orlen Lietuva“ neturi įtakos galutinei mažmeninei naftos perdirbimo produktų kainai“, – pridūrė I.Fąfara.
Netiki laisva rinka
Konferencijoje taip pat dalyvavo Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas ir konferencijos organizatorius parlamentaras S. Brundza.
Jis atkreipė dėmesį, kad naftos kainų pasaulinėje rinkoje pokytis neatitinka jų kainų pokyčių mažmeninėje prekyboje Lietuvoje.
„Aukščiausi valstybės vadovai mano, kad Lietuvoje turi būti laisva rinka, o tokių dalykų kaip degalų kainos nereikia reguliuoti. Visgi aš tuos pačius pasiūlymus, kad tos kainos visgi būtų reguliuojamus bandau įsiūlyti jau septintus metus“, – konstatavo parlamentaras.
S. Brunzda stebėjosi, kad Valstybinė kainų kontrolės komisija reguliuoja nuotekų kainas, tačiau naftos produktų kainas palieka rinkos savireguliacijai. Jis pateikė pavyzdį, kad ir mūsų rinkoje yra mažesnes kainas siūlančių prekybininkų, tačiau jie puikiai laikosi.
„Jozita“ degalinėse siūlomų mažesnių nei automatinėse didžiųjų tinklų degalinių kainų fenomeno D. Jokšienė paaiškinti negalėjo. Anot jos, kiekvienos kompanijos kainų politika – vidinės tvarkos reikalas.
Pigus dyzelinas
D. Jokšienė atkreipė dėmesį, kad skirtingoms degalų rūšims taikomi akcizo mokesčiai Lietuvoje yra nevienodi, todėl ir kainos yra skirtingos. Dyzelinui Lietuvoje jis mažiausias Baltijos šalyse, todėl jis yra pigesnis, tačiau suskystintų naftos dujų – vienas didžiausių Europoje.
Ji pažymėjo, kad kai kurie teisės aktai sukuria naftos prekybininkams fiksuotus kaštus. Vienas ir pavyzdžių – reikalavimas kas penkerius metus valyti rezervuarus.
Lietuvoje taip pat apmokestinama degalinių teritorijoje įrengta išorinė reklama. Kitaip nei kaimyninėse šalyse, pas mus degalinėse neleidžiama prekiauti vaistas be receptų. Planuojama netgi uždrausti prekybą alkoholiu.
Š. Keserauskas priminė degalų kainų degalinėse dedamąsias. Anot jo, 40 proc. sudaro mokesčiai, kurie Lietuvoje nebus mažinami, 40 proc. didmeninė naftos produktų kainos ir tik 20 proc. – mažmeninės prekybos marža. Vienintelis įmanomas sprendimas – palengvinti naftos produktų įvežimą užsienio kompanijoms.
Visgi jis pažymėjo, kad dėl nepatogios geografinės padėties rasti galimus didmeninės prekybos partnerius mūsų verslininkams nėra lengva.
„Jeigu rinka nėra tobula, reikaia daugiau konkurencijos. Reguliavimas pašalina konkurenciją. Mano žiniomis jokioje Vakarų Europos šalyje valstybinis kainų reguliavimas nėra taikomas. Galbūt tik Ukrainoje“, – kalbėjo jis.
Siekia išlaikyti konkurenciją
Konkurencijos normatyvai, anot jo, neegzistuoja. Visgi Š. Keserauskas atkreipė dėmesį, kad ateiti į tokioje mažoje rinkoje naujiems dalyviams įsikurti yra sudėtinga. Ypač mažesniems degalinių tinklams.
2013 m. Konkurencijos tarybai pavyko laimėti bylą prieš „Orlen Lietuva“ dėl jos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Ne kartą buvo tiriami ir rinkos konkurencingumą sumažinę įmonių susijungimo atvejai.
„Konkurencijos sąlygos priklauso nuo reguliavimo, o tai didžiąja dalimi yra Seimo rankose“, – kalbėjo Š. Keserauskas. Savo poziciją laišku išdėstė ir „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara. Jis rašo: „Šiuo metu, kai žaliavinė naftos kaina yra žemesnė, ji sudaro apie 25 proc. didmeninės naftos produktų kainos. Jei žaliava brangs, kartu padidės ir jos dalis didmeninėje kainoje.
Galiausiai didmeninei naftos perdirbimo produktų kainai, neskaičiuojant žaliavinės naftos kainos, turi įtaką iš žaliavinės naftos išgaunamų šviesiųjų naftos produktų (pavyzdžiui, benzino ar dyzelino) kaina Europos biržose, valiutų santykis ar teisės aktai, kurie kiekvienoje šalyje skiriasi ir gali daryti ženklų poveikį galutinei kainai. Užtenka pasakyti, kad mūsų 95 markės benzino kaina be mokesčių šiandien būtų 0,45 euro, o su mokesčiais – 0,89 euro!“
Pigesni nei Vokietijoje
Jis pateikė ir interneto nuorodą, kur S.Brundza galėtų pasitikrinti didmenines kainas.
„Mes parduodame savo produktus mažmenininkams, kurie nustato galutinę kainą, atsižvelgdami, be kita ko, į savo tiekimo ir maržų politiką, vietos rinkos paklausa ir panašiai“, – tęsė I.Fąfara.
„Platesniam vidutinės 95 markės benzino kainos vaizdui Lietuvoje susidaryti paimkime pavyzdį. Šiandien ji yra (įskaitant nuolaidas) apie 1,15 euro ir daugiau ar mažiau panaši kaip Latvijoje ar Estijoje (mūsų pastebėjimais, priklausomai nuo laiko, litro kaina tarp šių šalių gali skirtis 2-3 euro centais).
Kita vertus, Nyderlanduose minėto produkto kaina siekia 1,67 euro, Vokietijoje 1,46, o Albanijoje, vienoje mažiausiai išsivysčiusių ekonomikų žemyne, – 1,33 euro“, – rašo „Orlen Lietuva“ vadovas.
„Kaip jūs žinote, „Orlen Lietuva“, kaip ir visa Lietuvos ekonomika, susiduria su geležinkelių monopoliu. Taigi nuo kiekvieno vairuotojo Lietuvos degalinėje sumokėtos degalų kainos keli centai patenka į „Lietuvos geležinkelių“ banko sąskaitą“, – pridūrė jis.
