Vilniaus centre, Upės gatvėje ties sankryža su G.Baravyko gatve garsus laidų vedėjas Jonas Radzevičius, vairavęs „Opel Zafira“ mirtinai partrenkė 67 metų vyrą.
Įvykusios nelaimės vietoje matyti įprasta pėsčiųjų perėja, o kiek tolėliau – skersai per gatvę nubrėžta, punktyrinėmis linijomis apribota žalia juosta.
Dažnai pėstieji nežinodami šią juostą taip pat palaiko pėsčiųjų perėja, tačiau iš tikro pėstiesiems draudžiama ja eiti. Tai – dviračių takas.
Per gatvės važiuojamąją dalį einantis dviračių takas yra žymimas dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš baltų kvadratėlių. Šis ženklinimas išties labai panašus į pėsčiųjų perėjas, kuriose eismas reguliuojamas šviesoforu – jų ribas taip pat žymi punktyrinės linijos, bet jų balti plotai būna ne kvadrato, o stačiakampio formos.
Žaliai dviračių tako dažyti nebūtina, tai savivaldybės iniciatyva.
Atrodo neaiškiai
Stebėtojai sutiko, kad tragiškos avarijos vietoje gatvę kertantis dviračių takas pažymėtas neaiškiai – balti kvadratėliai kreivai uždažyti ant jau nusitrynusių baltų žymų, todėl sunku suprasti, kokios formos figūra nubrėžta ant asfalto.
Kad tai yra dviračių takas galima suprasti tik iš lenktų dviračių taką ribojančių linijų, nukreiptų link gatvės, tačiau pėstieji į jas nekreipia dėmesio, o vairuotojai jų nemato.
Dviračių simboliai nupiešti tik ant šaligatvio plytelių, o ant žalios juostos nėra papildomo signalo, kad ši „perėja“ skirta tik dviratininkams.
Taip pat apie gatvę kertančius dviratininkus neįspėjami vairuotojai – aplinkui nematyti jokių ženklų, kad skersai gatvę driekiasi dviračių takas.
Dviračių takas nesuteikia pirmumo teisės
Vilniečiai pastebėjo, kad šioje vietoje kyla ir daugiau neaiškumų - kartais dviratininkai net nepristabdę puola į gatvę arba žmonės eina per žalią juostą lyg per perėją.
Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič atkreipė dėmesį, kad dėl dviračių takų reikšmės dažnai kyla įvairių nesusipratimų.
Pagal kelių eismo taisykles ne sankryžoje esantis nereguliuojamas dviračių takas nesuteikia dviratininkui jokios pirmumo teisės. Nors takas ir atrodo panašiai į perėją, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią kitoms transporto priemonėms ar pėstiesiems.
„Šis takas pirmenybės dviračiams nesuteikia, tačiau transporto priemonės vairuotojas artėjantis prie ne sankryžoje esančio nereguliuojamo dviračių tako ir kelio susikirtimo turėtų sulėtinti greitį, kad įsitikintų, kad į važiuojamąją dalį netikėtai neįvažiuos dviratininkas“, aiškino M.Kazanovič.
Be to, tokiu taku negalima gatvės kirsti pėstiesiems. Dviračių taku galima važiuoti tik dviračiams, vienintelė išimtis – jei takas yra pažymėtas kaip skirtas ir pėstiesiems, ir dviratininkams.
„Įvykus eismo įvykiui kaltininką nustato įvykio aplinkybes tiriantis pareigūnas, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal KET dviratininkui kertančiam važiuojamąja dalį yra numatyta pareiga praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, - sakė M.Kazanovič. - Didžiausi nesusipratimai įvyksta dėl to, kad dviratininkai važiuodami dviračių taku ir kirsdami važiuojamąją dalį klaidingai būna įsitikinę, kad jie turi pirmumo teisę prieš kitas transporto priemones.“
Dviračių vairuotojams draudžiama:
1. važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
2. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;
7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
