Prieš kelis dešimtmečius dauguma studentų savo kelionių neįsivaizdavo be viešojo transporto. Tuo tarpu šiomis dienomis daugelis iš beveik 150 tūkst. Kauno aukštųjų mokyklų studentų savo kelionei į paskaitas renkasi automobilį.
Automobilis – greita, manevringa ir patogi transporto priemonė, tačiau dažnai sukelia rūpesčių norint ją nemokamai palikti saugioje vietoje. Šią problemą spręsti siekia ne tik aukštųjų mokyklų infrastruktūros skyriai, bet ir Kauno miesto savivaldybė.
Tačiau pastebima nauja tendencija – ekologiškas ir viešasis transportas vėl tampa jaunimo mada ir puikia alternatyva.
Kaip keliauja į paskaitas?
Siekdama išsiaiškinti keliavimo į paskaitas ypatumus apklausiau 101 studentą iš visų Kauno aukštųjų mokyklų. Pavyko sužinoti, kad 48,5 proc. respondentų priimtiniausia transporto priemone laiko automobilį, nes juo keliauti patogu bei greita, bet tik 21,4 proc. apklaustųjų į paskaitas iš tiesų juo vyksta.
Studentai noriai dalijosi savo patirtimi, nė vienas neslėpė, kad turėti automobilį mieste yra privalumas.
Jauni žmonės dažniausiai renkasi vokiškus automobilius: „Audi“, „Škoda“, „Volkswagen“, „Mercedes Benz“, kurių vidutinis amžius yra 11,5 metų.
Tai liudija, kad studentai vis dar nėra linkę išlaidauti. Prie automobilių išlaikymo prisideda ir jų tėvai, tam skirdami 5–30 ir daugiau eurų.
Automobilis taupo laiką
Tikriausiai ne vienas vyresnis kaunietis paklaustų: kam studentui reikalingas automobilis? Visi apklausti studentai tvirtino, kad automobilis – tai puikus būdas sutaupyti laiko, o dirbančiam studentui – nepavėluoti į paskaitas.
„Kelionei į paskaitas renkuosi automobilį, nes šiuo metu dirbu ir studijuoju, kitaip niekaip nesuderinčiau. Viešuoju transportu iki paskaitų tektų važiuoti daugiau kaip valandą“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė Monika.
Laikas, kurį studentai, vykstantys iš priemiesčio ar tolimesnio miesto rajono, sutaupo važiuodami automobiliu, jų manymu, atsiperka su kaupu. „Gyvenu Kauno rajone. Man kelionė automobiliu ne piko metu trunka vos 35–40 minučių. Laikas, sugaištas kelionei tik viešuoju transportu ar pėsčiomis, pailgėtų net keturis kartus“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Skirmantas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės manymu, viešuoju transportu važiuoti užtrunka per daug laiko, šis stoja kiekvienoje stotelėje, o ir vairuotojai kartais gąsdina savo vairavimo manieromis.
Automobilis taip pat gali tapti savotiška laisvės išraiška. KTU studentas Eligijus sakė, kad važiuojant automobiliu labai nesunku išvengti transporto spūsčių, o ir pasirinkti tinkamiausią maršrutą niekas netrukdo.
Kainos ir kokybės derinys
Studentai taip pat stengiasi domėtis automobilio ekonomiškumu, išmetamų teršalų kiekiu bei jo kainos ir kokybės deriniu.
„Mano „Audi“ automobiliui jau 19 metų, tačiau jis vis dar ekonomiškas ir patogus“, – tikino KTU studentas Tomas.
VDU studentė Laura džiaugėsi gerokai naujesniu automobiliu.
„Vairuoju 6 metų „Lexus“, nes tai mano svajonių mašina. Naujesnis automobilis – mažiau problemų, niekas netarška, nebarška, labiau rūpinuosi nauja mašina, ją prižiūriu“, – sakė mergina.
Jai pritartų ir 2013 metų „Kia“ automobilį vairuojanti LSMU studentė.
Apklausa parodė, kad prekės ženklo žinomumas ir išskirtinės automobilio savybės taip pat daro didelę įtaką pasirinkimui.
Dvylikos metų „BMW 525“ vairuojančio Luko manymu, šios kartos modeliai nėra labai brangūs, bet patikimesni už daugelį naujesnių to paties gamintojo modelių.
Norėtų aikštelės studentams
Kaune daugėja vairuotojų, o su jais ir automobilių. Mieste perpildytos net mokamos stovėjimo aikšteles ir daugiabučių kiemai. Iš viso 45,5 proc. apklausos respondentų atvykę į paskaitas bent vieną kartą nerado kur palikti savo transporto priemonės.
VDU Infrastruktūros tarnybos direktorius Virginijus Urmilevičius net neabejodamas sakė, kad daugiausia skundų iš studentų susilaukia dėl parkavimo vietų stokos.
„Visi pagrindiniai universiteto fakultetai yra išsidėstę centrinėje miesto dalyje ir senamiestyje, todėl su stovėjimo aikštelių problemomis susiduria ne tik studentai, bet ir darbuotojai“, – pasakojo pašnekovas.
Kai kuriose miesto vietose kyla sunkumų žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.
„Būtų galima įrengti, kad ir ne pačią didžiausią, bet vis dėlto nemokamą aikštelę netoli universiteto, kuri būtų skirta tik studentų automobiliams. Tokia yra dėstytojams. Manau, studentai sutiktų mokėti simbolinį mokestį, tarkime, 5 eurus per mėnesį“, – siūlė VDU studentas Lukas.
Naujos aikštelės studentams idėją palaikė ir VDU studentė Laura. Jos manymu, būtų galima rengti dviejų aukštų aikšteles, tokiose tilptų daugiau automobilių.
Studentės Monikos manymu, būtų naudinga panaikinti kelio ženklą „Sustoti ir stovėti draudžiama“, esantį automobilių stovėjimo aikštelėje prie VDU Socialinių mokslų fakulteto Jonavos gatvėje.
Kokia išeitis iš padėties?
„Stengiamės nekonfliktuoti su studentais ir rasti geriausią sprendimo būdą. Atskirų nemokamų stovėjimo aikštelių VDU teritorijoje neturime. Tačiau dabartinė pasikeitusi savivalda yra linkusi bendradarbiauti su universitetu ir rasti sprendimo būdą. Tikimės, kad kažkur netoli universiteto atsiras galimybė statyti studentų automobilius nemokamai ar bent lengvatiniu būdu“, – samprotavo V.Urmilevičius.
Tačiau Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Andriuška nėra linkęs sutikti, kad centre esančiose mokamose vietose studentams būtų leidžiama statyti savo transporto priemones nemokamai.
„Ne mano kompetencija spręsti šį klausimą, tačiau, mano manymu, tai būtų nesąžininga kitų centre dirbančių žmonių atžvilgiu. Studentams, kaip ir visiems kauniečiams bei miesto svečiams, siūlau važinėti viešuoju transportu“, – tvirtino A.Andriuška.
Kad ir kaip būtų, studentai pigesne priemone keliauti laiko viešąjį transportą – už jį pasisakė net 54,5 proc. apklaustųjų. Viešojo transporto bendrovė siūlo itin palankias sąlygas varganokam studento biudžetui.
Šiuo metu aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams suteikiama teisė įsigyti terminuotą vardinį bilietą su 80 proc. nuolaida. Taigi jis kainuoja tik 4,87 euro.
Studentai naudodamiesi viešuoju transportu ne tik nesusidurtų su problemomis dėl automobilių, bet ir tausotų gamtą bei miesto kultūros paveldą.
Siūlo važiuoti dviračiu
Studentai Skirmantas ir Eligijus sakė, kad visuomenė turėtų būti skatinama kuo daugiau vaikščioti ir važiuoti dviračiu, todėl būtina plėsti dviračių takų infrastruktūrą bei tęsti „Dviračių miesto“ iniciatyvą.
Dviratis, kitaip nei automobilis, nekenkia aplinkai ir yra naudingas sveikatai.
Važiavimas dviračiu yra puikus būdas gerinti širdies ir kraujagyslių veiklą bei puikiai praleisti laiką.
Kadangi Kaune prie pagrindinių kelių kol kas dar nėra saugių dviračių takų, studentų, kurie į paskaitas važiuotų dviračiu, mažai. Tačiau net 67 proc. studentų, paklausti, ar esant galimybei pasinaudotų ekologiško transporto galimybe, atsakė teigiamai.
Kur palikti savo dviratę transporto priemonę? VDU turi aikšteles dviračiams.
„Savo dviratį galima pastatyti prie universiteto rūmų įrengtose dviračių parkavimo vietose, kurios pažymėtos ženklais“, – tikino V.Urmilevičius.
Ateitis priklauso elektromobiliui
Studentai įsitikinę, kad elektromobilis taip pat galėtų tapti ekologiško transporto alternatyva.
„Elektromobilis daug paprastesnis nei kiti vidaus degimo varikliais varomi agregatai ir turi nemažą sukimo momentą, nors tai priklauso ir nuo modelio. Elektromobilis gana naujas, keliuose dar kol kas retas automobilis, bet verta pastebėti, kad jį vairuodami tausojame ne tik gamtą, bet ir savo kišenę“, – mintimis apie ateitį dalijosi Eligijus.
Patarė studentams rinktis dviratį
„Prie kiekvieno universiteto padalinio yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Aikštelėse kiekvienam akademinės bendruomenės nariui užtikrinti vietą automobiliui nėra suplanuota ir tai būtų neįmanoma.
Studentams patariame naudotis didžiųjų prekybos centrų įrengtomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, kurios yra 5–15 minučių atstumu nuo KTU pastatų. Taip pat skatiname aktyviai naudotis miesto viešuoju transportu arba transporto priemonėmis, kurios draugiškesnės aplinkai bei nesukelia parkavimo problemų.
Prie kiekvieno universiteto pastato yra įrengtos dviračių statymo vietos, jų saugumą siekiame užtikrinti vaizdo kameromis ir pasitelkę pastatuose esančius budėtojus.
Taip pat planuojama įrengti didesnes ir saugesnes dviračių saugyklas prie universiteto pastatų.
Pagrindinė problema, kodėl studentai bijo važinėtis dviračiais, yra nepasitikėjimas dėl anksčiau pavogto jų pačių ar pažįstamų dviračio nebūtinai prie KTU pastatų“, – siūlo universiteto atstovai.
